Leonas Vitkauskas
| Leonas Vitkauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1902 m. liepos 11 d. |
| Mirė | 1994 m. spalio 8 d. (92 metai) |
| Vaikai | Arėjas Vitkauskas |
| Veikla | žurnalistas, redaktorius, rašytojas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Leonas Vitkauskas (slapyvardis Arėjas, 1902 m. liepos 11 d., senu stiliumi – birželio 28 d. Šiauliuose – 1994 m. spalio 8 d.) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius, rašytojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1919 m. vasario 1 d. iki 1921 m. rugsėjo 8 d. tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje, 1919 m. 9-ajame pėstininkų pulke įsteigė pirmąjį Lietuvos kariuomenės dalių laikraštį „Tėvynės gynėjas“. Nuo 1919 m. bendradarbiavo „Kariškių žodis“, „Karys“. Atlikęs karinę tarnybą, išvyko į Škotiją. Ten iki 1923 m. redagavo laikraštį „Išeivių draugas“. Grįžęs į Lietuvą, gyveno Šiauliuose ir su J. Šliūpu bei kitais 1924 m. įsteigė Laisvamanių etinės kultūros draugiją. 1924-1925 m. redagavo laikraštį „Šiaulių naujienos“, vėliau dirbo „Lietuvos žiniose“. 1933 m. išvyko į JAV.
1919-1940 m. bendradarbiavo Amerikos lietuvių spaudoje, nuo 1940 m. – tik angliškoje spaudoje. JAV įsteigė žinių biurą (News Bureau), teikė žinias pramonės žurnalams.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvendamas Lietuvoje, vertėsi tik žurnalistika, todėl bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose. Rašinius spausdino „Iliustruotoji Lietuva“, „Trimitas“, „Vairas“, „Lietuvos aidas“, „Mūsų kraštas“, „Savivaldybė“, „Rygos garsas“, „Jaunimas“, „Panevėžio balsas“. Rašė ir į vaikų žurnalus „Žiburėlis“, „Žvaigždutė“, „Saulutė“. [1]
Eilėraščiuose vyravo gamtos motyvai, eilėraščių ir apsakymų rinkinyje „Už tėvynę“ idealizavo kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1930 m. gruodžio 15 d. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, apdovanojimo liudijimas Nr. 6067.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 568 psl.
- ↑ Leonas Vitkauskas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 322 psl.
