spalio m�nesio jubiliejai ir �ymios datos

V�LINIS, VISAGALIS, SEPTINTINIS, SPALINIS, LAPKRISTYS

Dvasios - jaujiniai, laum�s.

Dievyb�s - Gabjauja, Laima, Vai�gantas, Lak�m�.

Dvasios b�sena - teisingumas ir teisyb�.

�is m�nuo - svarbi� poky�i� gamtoje metas. Pirmosiomis jo dienomis vidutin� temperat�ra nukrenta �emiau 10 C, o paskutin�mis - ir �emiau 5 C. Augalai pradeda ruo�tis �iemos miegui. M�nesio viduryje �alnos nukre�ia auks� nuo med�io �ak�. Spalio vidurys - pats ��s� traukimas � pietus. Nors bulv�s nukastos, ta�iau darb� tikrai netr�ksta. Senoliai sako, kad kaupuose bulvi� �iurk�s ne�da, jeigu jos sud�tos senagalyje. Rudeninis m��imas tur�t� b�ti atliekamas per del�i�. Kad dirvoje i�nykt� usnys, buvo daromas toks burtas: ve�ant m��l�, po ve�imu pari�davo Perk�no trenkto med�io pliausk�.

Spal� nuo lauk� surenkami ir suve�ami atsikloj�j� linai. J� dar laukia tolimesn� �m�ka": i�mirkyti ir v�jo perko�ti, jie bus jaujoje ar pirtyje d�iovinami, minami, braukiami, �ukuojami,- kol rankoje liks �velnut� sruoga verpimo ratelio kuodeliui. Linamynio talkos paliko daug pasakojim�, dain�. Ko tik neatsitikdavo rudens vakarais jaujoje, kur gyveno dievaitis Gabjaujis!

Spalis - geras metas sod� u�veisti ar prapl�sti, atjauninti. Kad jauni medeliai greit duot� derli�, sodinti patariama per jaun� M�nul�. Tik vy�nioms toks laikas netinka,- nors gausiai �yd�s, bet �akel�s nuo uog� neraudonuos.

Nam� �eiminink�s nepavargdamos ruo�ia dar�ovi� atsargas �iemai. Kop�stus geriausia d�ti esant senam M�nuliui. Tokie gerai laikos, b�na kietoki, skan�s valgyti. O burokus geriau u�raugti per jaun� - tada bus mink�ti, greit suverdantys.

Liaudies papro�iais i�siskirian�iomis �vent�mis spalio m�nuo nepasi�ymi. Rugs�jo pabaigoje jau at�vent�me rudens lygiadien�, naktis tapo ilgesn� u� dien�; at�jo derliaus metas - savo darbo vaisi�, savo gyvenimo, savosios esm�s ir dvasios b�kl�s �vertinimo laikas. Spalio m�nes� �ven�iausios Mergel�s Marijos garbei kalbamas ro�inis. �� m�nes� jau prisimename mirusiuosius - pagal m�s� senolius, nuo Mykolini� (Dagos dienos) iki Martyno (paskutin�s rudens �vent�s) yra v�li� metas.

Spalio 1 d.

Pasaulin� muzikos diena

1975 m. UNESCO paskelb� spalio 1-�j� Tarptautine muzikos diena. Vienas i� �ios �vent�s iniciatori� - kompozitorius Dmitrijus �ostakovi�ius. �i� dien� �vairiose �alyse rengiami geriausi� �alies atlik�j� koncertai. Muzika �monijoje gyvuoja nuo senov�s - t� rodo archeologiniai kasin�jimai bei ant uol� aptikti pie�iniai. Muzika atsirado kaip diev� garbinimo priemon� (senov�s �mon�s �okdavo aukodami dievams aukas). Dabar muzika turi daugyb� �anr�, stili� bei kryp�i�, bet visais laikais labiausiai vertinama buvo ir yra klasikin� muzika. Pasteb�ta, kad muzika turi �takos �moni� sveikatai ir aktyvumui, o psichologai teigia, kad muzika galima gydyti neuroz�, depresij�, �irdies ir kraujagysli� ligas, numal�inti skausm�.

1910 m. gim� Motina Teres� (95 m.), katalik� vienuol�, Nobelio premijos laureat�. Vienas �ymiausi� pra�jusi� ba�nytini� �vyki� - popie�iaus Jono Pauliaus II patvirtinti dekretai, kuriais pripa�intos 1997-aisiais mirusios Motinos Teres�s heroji�kos doryb�s ir su jos u�tarimu �vyk�s stebuklingas i�gijimas. Tokiu b�du atvertas kelias � formali� �ios garsiosios vienuol�s, �varg�� apa�tal�s", 1979 met� Nobelio taikos premijos laureat�s, beatifikacij�, apie kurios �ventum� - Gama sanctitatis - yra paplit�s garsas visame pasaulyje. Ta proga Motinos Teres�s �kurtos ir iki mirties vadovautos Meil�s misionieri� kongregacijos paskelbtame parei�kime teigiama: �Mes, Meil�s misionier�s, skiriame pad�k� ir garb� Dievui, kad m�s� �ventasis T�vas, popie�ius Jonas Paulius II, oficialiai pripa�ino m�s� motinos - Motinos Teres�s �ventum� ir patvirtino stebukl�, �vykus� jos u�tarimu. Mes kupinos d�iaugsmo laukiame jos beatifikacijos..."

1945 m. gim� Viktorija Daujotyt� - Pakerien� (60 m.) - profesor�, literat�rolog�, daugelio knyg� ir vadov�li� autor�, Lietuvos nacionalin�s ir ,,Santarv�s" premij� laureat�. Gim� Keini�k�s kaime (Tel�i� r.), baig� Vilniaus Universitet�, kuriame nuo 1972 m. ir dirba. I�leido daugiau kaip 25 knygas, neskai�iuojant mokyklini� vadov�li� ir pakartotini� leidim�. Vienas i� naujausi� profesor�s veikal� - �Ma�oji lyrikos teorija", kuri� i�leido Mokslo ir enciklopedij� leidybos institutas.

1602 m. mir� Jonas Bretk�nas (Karaliau�iuje), vienas lietuvi� ra�tijos pradinink�, vert�jas, istorikas. Gim� 1536 m. Bamboliuose (netoli Frydlando). 1589 metais jo i�leistos liturgin�s knygos: ,,Giesmes Duchaunas", ,,Kancionalas nekuriu giesmiu" ir ,,Kollectas arba Paspalitas Maldu". Tai pirmasis Lietuvos Did�iosios Kunigaik�tyst�s teritorijoje publikuotas giesmynas, s�kmingai t�siantis Martyno Ma�vydo prad�t� giesmyn� leidimo tradicij�.

1885 m. gim� prelatas Mykolas Krupavi�ius (Balbieri�kyje, Prien� r.). ��met sueina 120 met� nuo prel. Mykolo Krupavi�iaus gimimo ir 35 metai nuo jo mirties (1970, �ikagoje). Jo vardas siejamas su Lietuvos �em�s reforma, Vyriausiuoju Lietuvos I�laisvinimo Komitetu (VLIK) ir Pasaulio Lietuvi� Bendruomene.

1922 m. Lietuvoje �vesta nacionalin� valiuta - litas.

1936 m. Kaune �kurtas Vytauto Did�iojo kult�ros muziejus.

Spalio 2 d.

Angel� sarg� arba Policijos diena

Seniau ba�nytkaimiuose, miesteliuose vykdavo Aniuol� sarg� atlaidai ir kermo�iai. Atkuriant nepriklausomos Lietuvos valstyb�s institucijas, 1990 m. gruod�io 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos �statymas, sukurta ir Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pa�ventinta policijos v�liava, kurioje �ra�yti prasmingi �od�iai: ��statymas ir teis�tumas", atkurta Policijos diena - spalio 2-oji. Kilniems priesakams vykdyti bei policijos darbuotojams rengti pirmaisiais nepriklausomyb�s metais Lietuvoje duris atv�r� Teis�s akademija, jos filialas Kaune, Klaip�dos auk�tesnioji policijos mokykla. Lietuvos policijos tradicijos buvo kuriamos ne vien� de�imtmet�. Prad�i� dav� 1918-1924 m. Lietuvoje �kurta milicijos organizacija, kurioje dirbo milicininkai savanoriai. 1924 m. sausio 1 d. milicija oficialiai pervardyta � policij�. Jos veikl� reglamentavo to meto �statymai ir statutai. �iandien Lietuvos policija, nors ir orientuota � prie�karin�s policijos tradicijas, turi kitoki� strukt�r�. Yra dvi sud�tin�s policijos dalys: kriminalin� ir vie�oji. Tai vientisa policijos organizacija, kurios jungiamoji ir vadovaujamoji grandis - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal� ministerijos.

1323 m. sudaryta LDK ir Livonijos taikos ir prekybos Vilniaus sutartis. Sutart� Vilniuje sudar� Gediminas.

1413 m. - Horodl�je �vykusio Lenkijos ir Lietuvos bajor� suva�iavimo priimti aktai patvirtino, jog gyvuoja atskira nuo Lenkijos karalyst�s LDK. Horodl�s unija �teisino pastovi� Lietuvos did�iojo kunigaik��io institucij�.

1874 m. gim� Mykolas Bren�teinas (Tel�iuose), mokslo ir kult�ros istorikas, lietuvi� ra�tijos bibliografas, etnografas, muziejininkas. Jis steng�si apr�pti labai pla�ius kra�to kult�ros barus - nuo etnografijos iki technikos bei technologijos istorijos. Mok�si Tel�iuose, v�liau Vilniaus realin�je gimnazijoje. Susirg�s d�iova, i�vyko gydytis � Zakopan�s kaln� kurort�. Ten �m�si savaranki�kai studijuoti kult�ros istorij�. Nuo 1910 m. rudens gyveno Vilniuje. Atsik�rus Vilniaus universitetui, pakviestas vadovauti jo bibliotekos Rankra��i� skyriui; skyriaus ved�ju buvo iki pat mirties, beveik du de�imtme�ius. M. Bren�teinui pavyko susipa�inti su labai �domiais priva�iais senien� ir meno rinkiniais, archyvais ir bibliotekomis; nufotografuoti daugyb� pakeli� kry�i� bei koplyt�li�. Be to, surinko gra�i� senovini� muzikos instrument�, �emai�i� tautini� drabu�i�, U�gav�ni� kauki� ir kit� liaudies meno dirbini� kolekcij�. Dal� jos perdav� Mokslo bi�iuli� draugijos muziejui, dal� - r�bus ir rai�inius - Var�uvos etnografijos muziejui. Kai kurie M. Bren�teino surinkti eksponatai saugomi dabar Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Bibliografai suskai�iavo, kad savo straipsnius, korespondencijas, recenzijas M. Bren�teinas spausdino penkiasde�imt �e�iuose laikra��iuose ir �urnaluose, leid�iamuose Vilniuje, Peterburge, Var�uvoje, Lvove, Krokuvoje. Mir� 1938 m. kovo 29 d.

M. Bren�teinas savo veikale �Krzy�e i kapliczki �mudzkie. Materya�y do sztuk ludowej na Litwie. Z 64 tablicami W Krakowie, 1906. Nak�adem Akademii Urniej�tno�ci" atvaizdavo 90 kry�i� ir 22 koplyt�les i� �iauli�, Zaras�, Panev��io, Raseini�,. Tel�i� apskri�i� ir suskirst� juos � penkis tipus:

I. stogastulpiniai,

II. skrynin�s koplyt�l�s,

III. namin�s koplyt�l�s,

IV. ma�os koplyt�l�s, kabinamos prie med�io kamien� ir

V. kry�mi�ki kry�iai, prie kuri� priskiria ir dviej� kry�m�, vadinamus, Karaviko kry�ius.

1927 metais drauge su kalbininku Janu Otrembskiu i�leido knyg� �Dainos, Adomo Mickevi�iaus lietuvi�kai u�ra�ytos".

1905 m. gim� Pranas Naujokaitis (100 m.), prozininkas, poetas, literat�ros istorikas. Gim� Papartynuose, �aki� r. Baig�s Kauno universitet� mokytojavo Ukmerg�je. 1944m. pasitrauk� � Vakarus, 1949m. persik�l� gyventi � JAV. I�leido eil�ra��i� rinkinius �Prie svyruojan�i� ber��" (1930), �Akmens �irdis" (1960), �Auksiniai rageliai" (1986); romanus - �Upeliai negr��ta atgal" (1950), ��l��� tiltai" (1961) ir kt. Vertingiausias jo leidinys -"Lietuvi� literat�ros istorija" (4 tomai). Joje i�samios ra�ytoj� biografijos, �vairi� laikotarpi� k�rybos ap�valga. Mir� 1984m. rugpj��io m�n. 12d. Palaidotas Brukline (JAV).

1915 m. Vokietijos kariuomen� u��m� Vilni�.

Spalio 3 d.

Pasaulin� architekt�ros diena

1996 m. Tarptautin� architekt� s�junga Barselonoje vykusioje Generalin�je asambl�joje nusprend� paskelbti pirm�j� spalio pirmadien� Pasauline architekt�ros diena ir pri�m� atitinkam� rezoliucij�. �vent� patvirtino Jungtini� taut� organizacija. Pati Tarptautin� architekt� s�junga buvo �kurta 1946 m., po I-ojo pasaulinio karo, kai daugeliui �ali� i�kilo poreikis atstatyti sugriautus miestus. �i diena skirta aptarti �moni� gyvenamojo b�sto problemas, spr�sti su tuo kylan�ius klausimus.

1458 m. Krokuvoje gim� �v. Kazimieras, Lietuvos glob�jas. Jo t�vas buvo Lietuvos Didysis Kunigaik�tis ir Lenkijos karalius i� garsios Gedimino gimin�s. Jam i�vykus � Lietuv�, dar jaunutis Kazimieras likdavo tvarkyti Lenkijos valstyb�s reikal�. Jis pasirod� es�s gabus valdovas - teisingas, sumanus ir i�mintingas. Nors buvo labai jaunas, ta�iau mok�jo nieko neskriausdamas naudotis savo autoritetu ir karaliaus teis�mis. Lietuvoje Kazimieras apsilankydavo su t�vu valstyb�s reikalais arba med�iokl�s. Jam labai patiko Vilnius. �v. Kazimieras mir� labai jaunas - vos 24 met�. Mir� 1484 03 04 Gardine, palaidotas Vilniuje. �v. Kazimieras yra Lietuvos ir lietuvi� jaunimo glob�jas.

1501 m. Lenkijos karalyst�s Piotrkovo elekciniame seime su LDK atstovais buvo sudaryta sutartis, numatanti abiej� valstybi� susijungim�. Lietuvos seimas neratifikavo �ios sutarties.

1517 m. Lietuvos pasiuntinys Petras Gersdorfas apkaltino did�j� magistr� Albrecht�, kad jis u��m�s Katy�ius ir 70 kaim� prie J�ros up�s bei Jurbarko apylink�se.

Ne�inomas dailininkas.
�v. Kazimieras tarp angel�. Lietuva. XVII a.

1763 m. mir� Lenkijos karalius ir DLK Augustas III. 1734-1763 m. - Augusto III valdymo laikotarpis. �is valdovas buvo vienintelis Augusto II ir Kristijonos Eberhardinos i� Hohencolern� s�nus. 1712 m. jis persikrik�tijo i� protestant� � katalikus. 1719 m. ved� imperatoriaus Juozapo I dukter� Marij�. Tap�s valdovu Augustas III steng�si t�sti savo t�vo vykdyt� Respublikos ir Saksonijos suartinimo politik�, tur�jusi� u�tikrinti jo �p�diniui Saksonijos ir Respublikos kar�nas. U�sienio politikoje r�m�si Rusija. Ta�iau jo vykdyta ir
vidaus, ir u�sienio politika buvo nes�kminga. Augusto III valdymo laikotarpiu Respublikoje ma��jo valdovo reik�m�, valstyb�je �sitvirtino didik� oligarchin� vald�ia, sutriko �statym� leidyba.

1889 m. gim� Matas Grigonis, XX a. lietuvi� pradininkas, k�r�jas, nusipeln�s pedagogas, ra�ytojas, vert�jas ir sodininkas. 1913 metais i�leido pirm�j� poezijos knygel� lietuvi� kalba vaikams ,,Kvietkelis". Be eil�ra��i�, ra�� apsakym�lius, pjeses. Rinko tautosak�, liaudies �aidimus. Daug Grigonio k�rin�li� spausdino nepriklausomos Lietuvos spauda. Pasira�in�jo Dile-Mato, Mato Gojelio, Svirno �vyn�s ir kitais slapyvard�iais. Daugiausia j�g� ir �irdies Grigonis atidav� pedagoginiam darbui. Gim� Roki�kio rajone Mi�kini� (dabar Paup�s) vienkiemyje. Mok�si Roki�kio prad�ios mokykloje, Mintaujos ir Vilniaus gimnazijose, v�liau �gijo lietuvi� kalbos mokytojo cenz�. Mir� 1971 01 07 Panev��yje.

Matas Grigonis.
Nuotr. i� Panev��io vie�osios bibliotekos

1890 m. gim� Vincas Grybas (115 m.), dailininkas, skulptorius, visuomen�s veik�jas. Gim� Peleniuose (�aki� r.). Tai vienas �ymiausi� XX a. pirmos pus�s lietuvi� monumentaliosios skulpt�ros k�r�j�. Nuo 1904 m. gyveno Var�uvoje, mok�si Var�uvos dail�s mokykloje. 1923-1925 metais studijavo Kauno meno mokykloje, 1925-1928 metais - Pary�iuje, Grand �omjero akademijoje, klaus� paskait� Sorbonoje, buvo Sevro dailiosios keramikos instituto laisvasis klausytojas. 1927-1928 keliavo po Italij�, Vokietij�, Austrij�, �ekoslovakij�. Naci� su�audytas 1941 m. V.Grybas suk�r� nema�ai skulpt�r�, paminkl�: Simono Daukanto - Papil�je; Vytauto - Kaune; Vinco Kudirkos - Naumiestyje, ��emai�io" - Raseiniuose; tvora su pel�domis ir vazomis buvusioje Kauno meno mokykloje ir t.t. K�riniams b�dingas romantinis pakilumas (paminklai), psichologi�kumas (portretai), apibendrintos realistin�s formos, kai kada dekoratyvi stilizacija.

1895 m. gim� Sergejus Jeseninas (110 m.), rus� poetas. Nusi�ud� 1925 m.

1917 m. gim� Juozas Almis J�ragis (Baltakalnio k., Laukuvos vls., Taurag�s aps.), Australijos lietuvi� i�eivi� poetas.

1919 m. gim� Eduardas Mie�elaitis, poetas, eseistas. Gim� 1919 spalio 3 Kareivi�kyje (Pakruojo r.). Studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose, redagavo Komjaunimo ties�, 1959-1970 Ra�ytoj� s�jungos pirmininkas. Paskelb� de�imtis poezijos knyg� (T�vi�k�s v�jas, 1946; Dain� i�ausiu marg� ra�t�, 1952; Mano lak�tingala, 1956; �vaig�d�i� pap�d�, 1959; Autoportretas. Aviaeskizai, 1962; Atogr��os panorama, 1963; Lyriniai etiudai, 1964; Antakalnio barokas, 1971; �ibuokli� �vaig�dynai, 1977; Postskriptumai, 1986; Gnomos, 1987; Laida, 1992; Saul�s v�jas, 1995, Mitai, 1996, Ma�oji lyra, 1999, ir kt.), poetin�s publicistikos ir es� knygas Duona ir �odis (1965), Naktiniai drugiai (1966), �ia Lietuva (1968), Monta�ai (1969), Horizontai (1970), Pasaka (1980), M�za ir up�takis (1984) ir kt., para�� poezijos vaikams, i�vert� rus� poet� ir prozinink�. U� eil�ra��i� rinkin� �mogus apdovanotas Lenino premija.

Mir� 1997 bir�elio 6 Vilniuje.

1925 m. gim� Marija Ale�kevi�i�t� (80 m.), daininink�, operos solist�. Mir� 1979 m.

1945 m. suimti Lietuvos i�laisvinimo komiteto nariai.

1980 m. JAV mir� Pranas �ep�nas, istorikas, lietuvi� enciklopedij� redaktorius, sudarytojas, �urnalistas, dvitomio veikalo �Nauj�j� laik� Lietuvos istorija" autorius.

Spalio 4 d.

1418 m. LDK Vytauto paskirtas �emai�i� seni�nas K�sgaila Valimantaitis �iauriai numal�ino �emai�i� sukilim�. Nu�ud� 60 sukilimo �ymesni�j�, tarp j� ir vad� Vaiten�.

1744 m. gim� Mykolas Pranci�kus Karpavi�ius, pamokslininkas, teologas. Gim� Kamenece, Bresto sr., mok�si Bresto j�zuit� kolegijoje, 1767-1774 m. d�st� kunig� seminarijose Var�uvoje, Krokuvoje ir Vilniuje. 1794 m. dalyvavo sukilime, nuo 1797 m. - Vygri� vyskupas. Fiziokratizmo �alininkas. Kritikavo baud�iav�. Mir� 1803 11 05 Berznyke (prie Sein�). Lietuvi� literat�ros ir tautosakos institutas 2003 metais i�leido M. P. Karpavi�iaus �Rinktinius pamokslus". I� lenk� kalbos vert�, �vadin� straipsn� ir komentarus para�� Kristina Ma�iulyt�.

1893 m. gim� Stasys Gir�nas (tikr. pavard� Girskis), JAV lietuvi� lak�nas, perskrid�s Atlant�. Gim� Vytogalos kaime, Kaltin�n� vals�iuje, Raseini� apskrityje (dabar �ilal�s r.), buvo �e�ioliktas vaikas �eimoje. T�vams anksti mirus, �e�iolikmetis na�laitis Stasys su broliu Petru 1910 metais emigravo � JAV. Stasys lank� prad�ios mokykl�, prad�jo u�darbiauti ir i�moko spaustuvininko amato. Trauk� technika - tur�jo dvirat�, v�liau motocikl�, motorlaiv�, su kuriuo ve�iodavo keleivius po Mi�igano e�er�. Prasid�jus Pirmajam pasauliniam karui, band� stoti savanoriu � kariuomen�, bet d�l sveikatos jo nepri�m�. Prad�jo dirbti l�ktuv� mechaniku. Tuomet skraidyti neteko, bet pam�go aviacij�, l�ktuvus. Po karo dirbo taksi vairuotoju. Tuo pat metu mok�si skraidyti. Dvejus metus lank� H. C. Kelerio aviacijos kursus. Pasi�ym�jo fig�riniame skraidyme. 1931 metais S.Gir�nas laim�jo Amerikos legiono aviacijos kuopos priz� u� tiksliausi� nut�pim�, sustabd�ius l�ktuvo varikl�. Tais pa�iais metais gavo transporto piloto klas�s licencij�, duodan�i� teis� ve�ioti keleivius ir prekes iki 3500 svar� svorio. �sigij�s nuosav� nauj� PARKS firmos l�ktuv�, per trejus metus jis i�mok� skraidyti 52 asmenis, tarp j� tris lietuvius. B�damas geru pilotu ir prityrusiu lak�nu, Stasys buvo vis� m�giamas ir gerbiamas. 1933 m. liepos 15 dien� kartu su Stasiu Gir�nu l�ktuvu �Lituanika" i� Niujorko i�skrido � Kaun�. Perskrid� Atlanto vandenyn� �uvo prie Soldino nukritus j� l�ktuvui.

Spalio 5 d.

Tarptautin� mokytoj� diena

�i diena paskelbta min�tina diena UNESCO iniciatyva. Ja siekiama atkreipti d�mes� � itin svarb� mokytojo darb�. 2001 m. Dakare vyko Pasaulinis �vietimo forumas. Jame dalyvavo 180 valstybi�. Forumo metu buvo i�keltas u�davinys iki 2015 m. pasiekti, kad kiekvienas valstyb�s pilietis tur�t� pradin� i�silavinim�. Daugelyje �ali� (ypa� Piet� Azijoje ir Afrikoje) nepavyksta pasiekti visuotinio i�silavinimo vien d�l to, kad tr�ksta mokytoj�. Mokytojo profesija n�ra populiari, nes jo darbas menkai apmokamas, prastos ir darbo s�lygos. Klysta manantys, kad mokytojo darbas - pavyd�tina profesija, nes atostogos ilgos, o darbo diena trumpa. I� ties� kasdieninis mokytojo darbas be galo varginantis.

�odis �pedagogika" yra kil�s i� graik� kalbos: �pais" - vaikas, �ago, again" - vesti, valdyti, aukl�ti ("paidagogos" - vaik� ved�iotojas, �paidagogeion" - mokykla). Senov�s Graikijoje pedagogais buvo vadinami asmenys (paprastai vergai), kurie lyd�davo �eimininko vaikus � mokykl� ir juos pri�i�r�davo. Tik v�liau pedagogais prad�ta vadinti mokytojus, aukl�tojus, kartais ir pedagogikos dalykus tirian�ius mokslininkus.

1460 m. Krokuvoje gim� Aleksandras (555 m.) - Lietuvos didysis kunigaik�tis (nuo 1492 m.) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m.). Mir� 1506 08 20 Vilniuje.

1700 m. gim� Mykolas Zigmantas Engelis, ev. kunigas, �yd� kilm�s lietuvi� ra�ytojas, literat�ros kritikas, Biblijos vert�jas. Gim� Lauki�koje (dab. Kaliningrado sritis), mir� 1758 10 18 Joneiki�kiuose.

1733 m. Rusijos remiama bajorijos dalis Lenkijos ir Lietuvos karaliumi paskelb� Saksonijos kurfiurst� Frydrich� August� (August� III). Tarp jo ir rugs�jo 12 i�rinkto Stanislovo Le��inskio �alinink� prasid�jo 5 metus trukusi kova.

1767 m. Rusijos kariuomen�s apsuptoje Var�uvoje darb� prad�jo konfederacinis Seimas, kuris, Rusijai reikalaujant, disidentams (Lenkijos ir Lietuvos valstyb�s bajorams nekatalikams) suteik� politines teises, Jekaterin� II pripa�ino Lietuvos Lenkijos valstyb�s politin�s santvarkos garante.

1892 m. gim� Zigmas Starkus, Lietuvos valstyb�s veik�jas, vidaus reikal� ministras (1924 07 08 - 1925 01 27). Gim� Rudaminoje (Sein� apskritis). 1912 m. baig� Marijampol�s gimnazij�, 1917 m. Maskvos universitet�, �gijo agronomo specialyb�. 1918 m. gr��o � Lietuv�, buvo Steigiamojo (1920), Pirmojo (1922), Antrojo (1923) ir Tre�iojo (1926) Seimo narys. 1922 met� Konstitucijos projekto vienas k�r�j�. 1925-1926 m. - valstyb�s kontrolierius. 1926-1929 m. - Lietuvos banko direktorius. 1929-1935 m. - Valstyb�s Tarybos narys. 1935 m. - Lietuvos banko valdybos direktorius, po to - pavaduotojas. 1941 06 14 suimtas ir i�tremtas � �iaur�s Ural�. 1942 08 25 su�audytas.

1918 m. Vokietijos Reichstagas pripa�ino okupuot� taut� apsisprendimo teis� ir leido savaranki�kai kurti savo valstybes.

1919 m. bermontininkai u��m� �iaulius, o lenkai Salak�.

1923 m. gim� Alfonsas Bieliauskas, beletristas, prozininkas, kritikas. Gim� Naujuosiuose Neveronyse (Kauno r.). Studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose, redagavo �vytur�, 1970-1976 Ra�ytoj� s�jungos pirmininkas. Paskelb� romanus Darbo gatv� (1956), Ro��s �ydi raudonai, (1959), Mes dar susitiksim, Vilma! (1962), Kauno romanas (1966), Ji myl�jo Paul� (1976), Tada, kai lijo (1977), Ram�s laikai (1981), Vilniaus kalneliai (1986), Ugnel� m�s kraujo (1988), Patogi moteris (1996), Kit� gyvenimas (1997), kritikos straipsni� (rinkiniai Keliai ir paminklai, 1963; I�dro�ti sapnai, 1973), apsakym� (rinkinys Naktis prie� atak�, 1978, ir kt.), apybrai��, paliudijim� keturtom� Abipus Rubikono (1-4, 1998-2001).

1925 m. Kaune gim� Dovydas Judelevi�ius, �yd� kilm�s lietuvi� ra�ytojas, literat�ros kritikas, teatrologas.

1959 m. gim� Birut� Jonu�kait�-Augustinien�, �urnalist�, ra�ytoja. 1989 m. pasirod� pirmoji knyga �Pateisinti save", 1991 m. romanas �Ievos nei�var� i� rojaus". Birut� Jonu�kait� gim� Lenkijoje, Sein� apskrityje. 1978 metais baig� Punsko lic�j� su lietuvi�- lenk� d�stom�ja kalba ir �stojo � Vilniaus universitet� studijuoti �urnalistikos. 1983 metais, gavusi diplom�, gr��o � Lenkij�, �jo atstov�s spaudai pad�j�jos pareigas Suvalk� savivaldyb�je. 1985 metais atvyko gyventi pas vyr� � Lietuv�. Gyveno Ukmerg�je, dirbo Ukmerg�s Kra�totyros muziejuje jaunesni�ja moksline bendradarbe, v�liau - Kult�ros r�m� metodininke spaudai. Tais laikais net ir su Vilniaus universiteto diplomu �urnalist�s darbo B.Jonu�kait�, b�dama Lenkijos piliet�, negavo. 1990 metais i�vyko su �eima � Kanad�, keliavo po �i� �al�, lank�si JAV. Kanadoje gim� jos antroji dukra. Gr��usi � Lietuv� �sik�r� Vilniuje. 1994 metais prad�jo dirbti ��eimos" redakcijoje skyriaus redaktore. 1995-2002 metais buvo ��eimos" �urnalo vyriausioji redaktor�. 2002 liepos m�nes� pareng� spaudai nauj� �urnal� - ��eima ir pasaulis". Iki 2003 kovo buvo vyriausioji �io �urnalo redaktor�. Nuo 2003 sausio dirbo Lietuvos ra�ytoj� s�jungos Valdybos sekretore, o nuo 2003m. gruod�io iki �iol eina S�jungos pirmininko pavaduotojos pareigas.

1995 m. Vilniuje mir� Antanas Juknevi�ius, teisininkas, �ymus Vilniaus kra�to lietuvi� veik�jas.

Spalio 6 d.

1544 m. Bresto seime �ygimantas Senasis paskyr� �ygimant� August� savo vietininku Lietuvoje.

1677 m. Var�uvoje mir� Albertas Vij�kas-Kojalavi�ius, pirmasis Lietuvos istorikas lietuvis. Gim� 1609 m. Vij�k� dvarelyje (prie Kauno).

1788 m. Var�uvoje prad�jo darb� Ketveri� met� seimas.

1745 m. gim� Pranci�kus Smuglevi�ius (260 m.), dailininkas, pie�imo ir tapybos katedros Vilniaus universitete �steig�jas. Mok�si pas t�v� L. Smuglevi�i� ir S. �echovi�i�. 1763-1764 mok�si Romoje, nuo 1765 studijavo Romos �v. Luko dail�s akademijoje. 1784 gr��o � Var�uv�. 1785 ir 1797-1807 (su pertrauka) gyveno ir dirbo Vilniuje, 1786-1797 Var�uvoje, 1800-1801 Peterburge. Var�uvoje �steig� priva�i� tapybos mokykl�, Vilniuje universiteto pie�imo ir tapybos katedr� ir jai vadovavo; profesorius (1797). Ankstyvuoju k�ribos laikotarpiu suk�r� pi��ini�, akvareli�, nutap� istorin�s, mitologin�s ir biblin�s tematikos paveiksl�. Kai kurie pie�iniai buvo i�rai�yti varyje ir i�spausdinti albume �Tito term� liekanos ir j� vidaus tapyba" (1776), nutap� reljefini� paveiksl� Var�uvos ir kit� Lenkijos viet� ba�ny�ioms, nupie�� Vilniaus architekt�ros paminkl� vaizd�. 1802 su broliu A. Smuglevi�iumi dekoravo Vilniaus universiteto pos�d�i� sal�. Klasicistin�, turinti baroko ir realizmo, kai kada net romantizmo bruo��, k�ryba dar� didel� �tak� lietuvi� dail�s raidai. Gim� Var�uvoje, mir� 1807 09 18 Vilniuje.

Dail. Juzefas Pe�ka. Pranci�kaus Smuglevi�iaus portretas

1900 gim� Elena �alinkevi�ait�-Petrauskien� (105 m.), aktor�, poet�. Mir� 1986 m. Pasira�in�jo Al�s Sidabrait�s slapyvarde, buvo solisto Kipro Petrausko �mona, aktor�, 1930 metais i�leidusi vienintel� eil�ra��i� rinkin� �Eskizai"; 1944 metais pasitraukusi � Vokietij�, ten globojusi �ydus, 1948 metais sugr��usi � Lietuv�.

Spalio 7 d.

1920 m. Lietuva ir Lenkija pasira�� Suvalk� sutart�, kuria Vilnius pripa�intas Lietuvai.

1988 m. Gedimino pilies bok�te Vilniuje i�kelta Lietuvos trispalv�.

Spalio 8 d.

1954 m. gim� Jonas Noreika (�ukionyse, Pakruojo vals�.), kapitonas, teisininkas, 1941 m. sukilimo �emaitijoje vadovas. �iauli� apskr. vir�ininkas. Generolo V�tros slapyvard�iu dalyvavo antisovietin�s rezistencijos kovose. Apie 1947 m. nu�udytas.

1508 m. am�inosios taikos sutartis u�baig� tre�i�j� Lietuvos ir Rusijos kar� (1507-1508).

1920 m. JAV �kurta Lietuvos pilie�i� s�junga.

Spalio 9 d.

Pasaulin� pa�to diena

Pasaulin� pa�to diena minima spalio 9-�j� - b�tent t� dien� 1874 m. buvo �kurta Pasaulin� pa�to s�junga (PPS) - Taut� S�jungos specializuota institucija tarptautiniams pa�to ry�iams organizuoti ir tobulinti. Pa�to istorija per palyginti trump� laiko tarp� nu�jo stulbinant� keli� - nuo pa�to karietomis ve�iojam� lai�k� iki elektroninio pa�to, kuriuo lai�kas gav�jui i�siun�iamas akimirksniu�Dabar sen�j� Lietuvos pa�to darb� mena Pa�to, telekomunikacij� ir informatikos muziejus, �sik�r�s Kaune, Rotu��s aik�t�je. Nuo atidarymo prad�ios iki �i� dien� muziejuje sukaupta 7617 eksponat�: sen� dokument� bei leidini�, pa�to �enkl�. �ia eksponuojamos senosios telefono stotys, telegrafo aparatai, rankinio jungimo komutatoriai, prie�kariniai radijo imtuvai, detektoriniai radijo imtuv�liai, garsiakalbiai. Muziejuje galima skambinti senais telefonais, pas�d�ti pa�to karietoje. Muziejaus pastat� kompleksas yra architekt�ros paminklai - jie saugomi valstyb�s. Kompleksas - toks vienintelis Lietuvoje i�lik�s - arkli� pa�to stotis su �kinio kiemo pagalbiniais pastatais.

1850 m. gim� Vincas Pietaris (155 m.), ra�ytojas prozininkas. Gim� �i�riuose-Gudeliuose (Vilkavi�kio r.). Baig� Maskvos universitet�, dirbo gydytoju Rusijoje. Para�� pirm� lietuvi� roman� Algimantas (i�sp. 1904), apysak� Keido�i� Onut� (1899), apsakym�, pjes� Kova ties �algiriais (i�sp. 1906), memuarus I� mano atsiminim� (i�sp. 1905), publicistikos.

Mir� 1902 spalio 3 Ustiu�noje (Rusija, Vologdos sr.).

1596 m. Bresto sinode sudaryta katalik� ir sta�iatiki� ba�ny�i� unija.

1807 m. Pr�sijoje paskelbtas baud�iavos panaikinimo �statymas.

1920 m. lenk� generolas L. �eligovskis, pa�eisdamas prie� dvi dienas pasira�yt� Suvalk� sutart�, u�grob� Vilni�.

1915 m. mir� Aleksandras Jura�aitis, fotografas cinkografas. Gim� 1859 m. gruod�io 24 d. Balski� km. (Tel�i� r.). Tur�jo Nikolajaus II leidim� fotografuoti Belove�o giri� ir stumbrus. 1902 m. atidar� foto atelje Vilniuje, kuri vadinosi �Foto cinkografija". Buvo aktyviai �sitrauk�s � kult�rin� lietuvi� gyvenim�. 1915 m. padar� �emait�s portret�. Jo cinkografijoje buvo gaminamos kli��s visiems Vilniuje �jusiems lietuvi�kiems laikra��iams. 1914 m. prad�jo �sukti kinematografinius vaizdelius". Mir� 1915 m. spalio 9 d. Palaidotas Rasose, netoli M. K. �iurlionio kapo.

1900 m. gim� Pranas Mork�nas (105 m.), poetas, prozininkas, vert�jas. Gim� spalio 9 Rygoje. Studijavo Kauno universitete, dirbo spaudos darb�. Keturiuose v�juose, Kult�roje, Tre�iame fronte paskelb� eil�ra��i�, apsakym�, i�vert� A. Dumas, G. Boccaccio, J. Londono, N. Ostrovskio ir kt. ra�ytoj� k�rini�. Tarnavo soviet� kariuomen�je. �uvo 1941 gruod�io 28 fronte prie Maskvos.

Spalio 10 d.

1939 m. Maskvoje Lietuva ir SSRS pasira�� Vilniaus srities perdavimo Lietuvai ir savitarpio pagalbos sutart�, pagal kuri� Lietuva tur�jo �sileisti Raudonosios armijos dalinius.

1922 m. spalio 10-11 i�rinktas I Lietuvos Respublikos Seimas.

1950 m. gim� Gintautas Dabri�ius (55 m.), poetas. Gim� Sargin�je (Prien� r.) U� eil�ra��i� rinkin� �Vienplaukis prie plento" (1982) paskirta literat�rin� Z. G�l�s- Gaidamavi�iaus premija.

Spalio 11 d.

1858 m. �emai�iu vyskupas Motiejus Valan�ius paskelb� aplinkra�t� apie Blaivyb�, po kurio visoje Lietuvoje prad�jo steigtis blaivyb�s brolijos (caro u�draustos 1864 05 31). Blaivyb�s s�j�d�io prad�ia.

1900 m. gim� Peteris Arumas (105 m.), est� kalbininkas, lituanistas.

1962 m. prasid�jo II Vatikano visuotinis vyskup� susirinkimas.

1992 m. mir� Stanislovas Mikulionis, in�inierius architektas, Trak� salos pilies restauravimo projekto autorius ir darb� vykdytojas, respublikin�s premijos laureatas, �Vorutos" redakcin�s kolegijos narys ir daugelio straipsni� autorius. Palaidotas Trak� kapinese.

1971 m. mir� Valentinas Gustainis, �urnalistas, politikas, filosofas, memuar� autorius.

Spalio 12 d.

1398 m., ruo�damasis kovai su Aukso Orda, Vytautas Salyno sutartimi patvirtino taik� su Vokie�i� ordinu ir atidav� jam �emaitij� iki Nev��io. Salyne susirink� Lietuvos bajorai paskelb� Vytaut� Lietuvos karaliumi.

1561 m. � Vilniaus seim� atvyko Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris su riteriais, Rygos arkivyskupas Vilhelmas ir rygie�iai tartis d�l Livonijos pasidavimo Lietuvai.

Spalio 13 d.

1649 m. Pr�sijoje gim� Mykolas Kir�tenas, filosofas, teologas j�zuitas. Braunsberge bei VU d�st� filosofij�, v�liau Var�uvoje ir Braunsberge - teologij�. �gijo laisv�j� moksl� ir filosofijos magistro laipsn�. Mir� 1705 06 07 Pinske.

1845 m. gim� Silvestras Gim�auskas (160 m.), kunigas, lietuvyb�s platintojas, knygne�i� glob�jas, ra�ytojas. Gim� 1845 m. spalio 13 (1) d. Kirdeiki� k., Salduti�kio a., Utenos r. Mir� 1897 m. rugs�jo 27 d. Var�uvoje. Ten ir palaidotas. Kapas ne�inomas. Kil�s i� valstie�i�. Mok�si �ven�ioni� ir Daugpilio gimnazijose. 1876 m. baig� Vilniaus kunig� seminarij�. 1877-1878 metais studijas t�s� Peterburgo dvasin�je akademijoje, bet d�l ligos i� jos i�stojo. Leido eil�ra��i� bei publicistikos knygeles. Visas savo pajamas aukodavo lietuvi�koms knygoms leisti. Nuo 1883 m. klebonas Kietavi�k�se, 1884-1893 - Valkininkuose. Globojo apie 50 knygne�i� ir spaudos platintoj�, k�r� slapt�sias daraktori� mokyklas, jas visokeriopai r�m�, kontroliavo j� darb�. Valkininkai tapo did�iausiu draud�. spaudos platinimo centru visoje Vilniaus gubernijoje. 1891 m. pas j� gyven�s brolis Vladas, supyk�s, kad negauna pinig� i�g�rimams, �skund� policijai. Buvo nubaustas. 1893 m. prad�ioje perkeltas eiliniu vikaru � Giedrai�ius, o met� pabaigoje - � Bagaslavi�k�, jau kaip altarista. 1897 m. vasar� i�vyko gydyti akmenlig� � Var�uv�, kur t� pa�i� met� ruden� ir mir�.

1873 m. gim� Mikas Petrauskas, lietuvi� kompozitorius, dainininkas (tenoras), choro dirigentas. Muzikos mok�si pas t�v� ir Roki�kio vargoninink� mokykloje (1898-1899). Vargoninkavo Labanore, Obeliuose, Gerv��iuose. Nuo 1901 m. studijavo Peterburgo konservatorijoje dainavim� ir priva�iai muzikos teorines disciplinas. Peterburge vadovavo lietuvi� chorams, reng� vakarus, juose dainavo, suk�r� pirm�sias lietuvi�kas operetes. 1906 m. baig� konservatorij� ir gavo laisvojo menininko diplom�. Tais pa�iais metais i�vyko � �veicarij�. 1907-1930 metais gyveno JAV. Reng� koncertus, lietuvi�kus vakarus, vadovavo chorams. Bostone, �ikagoje, Detroite, Niujorke buvo �steig�s muzikos mokyklas, kurios vadinosi lietuvi�komis koncervatorijomis. 1911-1912 metais gilino dainavimo studijas Italijoje. 1912 m. koncertavo Lietuvos miestuose, Til��je. Lietuvoje lank�si ir v�liau (1920, 1924-1925, 1926 metais). Nuo 1930 m. iki mirties gyveno Kaune. Mir� 1937 m.

1896 m. gim� Jonas Kairi�k�tis (Seinuose), visuomen�s veik�jas, gydytojas. Buvo pirmuoju Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fakultetin�s terapijos katedros ved�ju (1944-1957 m.). Mir� 1957 10 09 Vilniuje.

1905 m. spalio m�n. vis� Rusij� ap�m� visuotinis politinis streikas.

1913 m. Kaune gim� Stas� Prapuolenyt�-Bunker, i�eivijos poet�.

1919 m. gim� Paulius Drevinis, poetas. Gim� Gulbin� kaime, Bir�� kra�te. Mok�si Panev��io gimnazijoje. Spaudoje debiutavo dainingais eil�ra��iais. I�leido 6 poezijos rinkinius, paskelb� poezijos vaikams. 1935m. VU studijavo lietuvi� kalb� ir literat�r�. Penktame kurse buvo suimtas. I� tremties Sibire gr��o � Lietuv� po 8 met�. Dirbo lietuvi� kalbos ir literat�ros mokytoju. ,,�iandien esu tvirtai �sitikin�s, kad ra�ytojui labai rizikinga ir ned�kinga mokytojo profesija - su da�nais vadinamais gamybiniais pasitarimais, �kyriomis, o kartais ir skaud�iomis vizitacijomis, ma�ai kam reikalingais planais, ilgai u�sit�sian�iais pedagog� tarybos pos�d�iais, perkrauta u�klasine veikla..." Klasikin�s lietuvi� poezijos tradicij� t�s�jas. K�rybos pagrindas - �od�io ry�ys su gamta, gamtin� �vaizd�i� sistema. M�gstamiausia tema- gimtojo Bir�� kra�to gamta, pra�jusio laiko prisiminimai. ,,Vis� gyvenim� nor�jau, kad mano eil�ra��iai b�t� pana��s � A. �muidzinavi�iaus drobes." Mir� 1990 m.

Spalio 14 d.

Karaliaus Mindaugo vardo diena

Mindaugas pirmasis suvienijo Lietuvos �emes, iki tol valdytas skirting� kunigaik��i�, ir 1253 met� liepos 6 dien� buvo kar�nuotas Lietuvos karaliumi. Mir� 1263 m. spal�. Tiesa, siekdamas tapti valdovu, nu�ud� daug savo giminai�i�, ta�iau jei neb�t� suvienij�s lietuvi�, juos b�t� visi�kai u�grob�s vokie�i� ordinas. Vardo reik�m�: min- (min�ti, mintis) + daug- (daug) - �daugiamintis, i�mintingasis" arba �daugelio minimas, garsus".

1602 m. spal� Til��je mir� Zacharijas Blotnas (g. apie 1556 m. Klaip�doje), ra�tijos darbuotojas. 1573-1576 m. studijavo Karaliau�iaus universitete. Nuo 1576 m. kunigavo Til��je. Para�� lietuvi�k� pratarm� Simono Vai�noro i�verstai Adomo Pranci�kie�io knygai ��em�i�ga teologi�ka" (1600); joje yra lietuvi� literat�ros kritikos u�uomazg�. Z. Blotnas prisid�jo rengiant J. Bretk�no �Biblijos" vertim� bei �Postil�".

1773 m. �steigta Lenkijos ir Lietuvos Valstyb�s Edukacin� komisija - pirmoji �vietimo ministerija Europoje.

1789 m. �umske, Vilniaus r., gim� Stanislovas �umskis, bajoras, 1831 m. sukilimo Lietuvoje dalyvis, sukilimo vyriausiojo komiteto narys. Mir� 1871 m. liepos 15 d. Vilniuje, palaidotas Ras� kapin�se.

1900 m. Ju�kuose, �aki� r. gim� Antanas Ku�inskas (emigracijoje Ku�as), istorikas, 1943 m. i�ve�tas � �tuthofo koncentracijos stovykl�. Mir� JAV 1988 m. baland�io 28 d.

1907 m. Beniakainyse, Varenavo r. gim� Jonas Mazelaitis, biologas, gamtos moksl� daktaras. Mir� 1994 m. baland�io 29 d. Palaidotas Vilniuje, Saltoni�ki� kapin�se.

1920 m. ties Rykantais Lietuvos kariuomen� pastojo keli� � Lietuvos gilum� besiver�ian�iai Lenkijos kariuomenei.

1940 m. sovietiniai okupantai Kaune �steig� politin�s cenz�ros organ� Glavlit�.

1945 m. spal� suimti Lietuvos i�laisvinimo komiteto nariai.

1964 m. Maskvoje �vyko valstybinis perversmas: N.Chru��iov� TSKP CK I sekretoriaus poste pakeit� konservatyvi�j� j�g� statytinis L. Bre�nevas.

Spalio 15 d.

Pasaulin� baltosios lazdel�s (akl�j�) diena

Aklieji vaik��ioja naudodamiesi baltomis lazdel�mis, tod�l jiems skirta diena taip ir pavadinta. Pasaulin� baltosios lazdel�s diena Lietuvoje prad�ta min�ti nuo 1992 met�, kai Lietuvos akl�j� ir silpnaregi� s�junga tapo Pasaulio akl�j� ir silpnaregi� s�jungos nare. Daugelyje �ali� �i� dien� proga organizuojami �vair�s renginiai, kuriais siekiama atkreipti visuomen�s d�mes� � �moni� su reg�jimo negalia problemas, informuoti apie regos sutrikimo prie�astis, kad b�t� galima i� anksto u�kirsti keli� ligai. Itin didel�s reik�m�s akliesiems tur�jo Brailio ra�to atsiradimas. J� 1829 m. i�rado aklas pranc�z� pedagogas Luji Brailis. Ant popieriaus lap� i�spaud�iamos �vairi� kombinacij� �e�i� i�kili� ta�keli� fig�ros, kurias liesdami rankomis aklieji gali skaityti. 1837 m. i�spausdinta pirmoji knyga Brailio ra�tu - �Pranc�zijos istorija". �iuolaikin� kompiuterin� technika gali pad�ti akliesiems ir skaityti, ir bendrauti. Speciali programin� �ranga geba paversti ekrane matom� tekst� � gars�. Naudodamiesi tokiomis programomis aklieji gali nar�yti ir po internet�. Sukurti ir special�s Brailio ra�to ekranai, leid�iantys �matyti" tekst�. Naudojant skanerius, galima �vesti reikiam� informacij�, o Brailio spausdintuvai gali atspausdinti tekst� Brailio ra�tu.

1432 m. Gardine �ygimantas K�stutaitis dav� Lenkijai ra�t�, kuriuo pasi�ad�jo valdyti Lietuv� kaip Lenkijos vietininkas ir po mirties gr��inti j� Lenkijai.

1445 m. Gardine Lenkijos delegacija pasi�l� Kazimierui Lenkijos kar�n�. Kazimieras nutar� �iam pasi�lymui aptarti su�aukti pirm�j� Lietuvos bajor� seim�.

1621 m. Kur�o sostin� Mintauja (Jelgava) pasidav� �vedijos karaliui Gustavui Adolfui.

1900 m. Gruzd�iuose (�iauli� r.) mir� Pranas Lip�tas, para��s mokslo populiarinimo darb� �Apra�ymas �em�s ir jos turt�" (1863). Dalyvavo 1863 m. sukilime. Gim� 1841 12 01 �akynoje (�iauli� r.).

�ventoji Teres� Aviliet� (1515-1582) - mistik�, Ba�ny�ios daktar�. 1562 m. �v. Teres� Aviliet� reformavo seser� karmeli�i� vienuolynus ir pavadino jas bas�j� karmeli�i� vardu (OCD; nepri�musios reform� pasiliko vard� OC). 1567 m. �v. Teresei susitikus �v. Kry�iaus Jon�, reforma atlikta ir vyr� vienuolynuose.

Spalio 16 d.

Boso diena

Boso (vadovo) dien� populiaru �v�sti Amerikoje. �i� �vent� pasi�l� Patricija Bays Haroski i� Ilinojaus valstijos. Spalio 16-�j� ji pasirinko tod�l, kad �i diena - jos t��io gimtadienis, o ji tuo metu dirbo t��io �mon�je sekretore. �vent� ji �registravo 1958 metais JAV Prekybos r�muose.

1325 m. Aldona Ona Gediminait� i�tek�jo u� Lenkijos karalai�io Kazimiero.

1793 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstyb� sudar� su Rusija savitarpio pagalbos sutart�. Paleista Targovicos konfederacija.

1900 m. gim� Aleksandras Reformatskis (105 m.), rus� kalbininkas, bendrosios kalbotyros specialistas, vienas i� Maskvos fonologin�s mokyklos k�r�j�.

1910 m. gim� Elena Bekerien� (95 m.), smuikinink�, pedagog�. E. Srazdait�-Bekerien� gim� 1910 m. spalio 16 d. Odesoje, kur geresnio gyvenimo ie�koti buvo atvykusi i� Anyk��i� kra�to kilusi jos motina, ten sutikusi ir savo gyvenimo draug� Jon� Strazd�. Anksti vaikyst�je atsiskleid�s mergait�s muzikinis talentas buvo pasteb�tas ir motinos tuoj patik�tas ger� pedagog� d�mesiui, sistemingo ugdymo bei studij� t�kmei. 1919 m. Strazd� �eima gr��o � Lietuv�, � Kaun�, kuriame E. Strazdait� prad�jo lankyti Au�ros" gimnazij�. �ia smuikinink� netruko i�gars�ti kaip vunderkind�, savo grojimu �av�jo Vai�gant�, Mairon�. Gavusi Lietuvos vyriausyb�s param�, 1922-1924 m. E. Strazdait� studijavo Berlyne, 1924- 1934 m. Prahos konservatorijoje. 1946 m. prasid�jo antrasis E. Strazdait�s-Bekerien�s veiklos etapas, truk�s ilgiau nei keturis de�imtme�ius ir susij�s su M.K. �iurlionio men� mokyklos istorija. Daugelis E. Bekerien�s mokini� liko i�tikimi muziko pa�aukimui, Mokytojos pa�adintoms gro�io paie�koms, liko t�sti to, k� neb�tinai liudija tarptautini� konkurs� diplomai ar nuolatinis pavard�i� linksniavimas. Tiesiog liko suprat� perimtos patirties ir atliekamo darbo prasm�. Mir� Elena Bekerien� 2004 m.

1843 m. gim� Povilas Vivulskis, 1863 m. sukilimo Lietuvoje veik�jas. Mir� 1863 m. Vilniuje, kal�jimo ligonin�je.

1862 m. spal� sukilimo Lietuvos �raudon�j�" jud�jimo komitetas pertvarkytas � Lietuvos provincijos komitet�, pavald� Lenkijos centriniam tautiniam komitetui.

1884 m. gim� Jonas Dzenkauskas, lietuvi� poetas. Gim� Mai�eli� k., netoli Vilkavi�kio. Mir� 1959 m.

1916 m. Mogiliove gim� Algirdas Gustaitis, kult�ros istorikas, ra�ytojas, publicistas, �urnalistas, kartografas, lietuvi� ir pr�s� kult�r� tyrin�tojas.

1940 m. gim� Jonas Kantautas (65 m.), poetas. Baig� Klaip�dos j�reivyst�s mokykl�, 1977 m. VU, �urnalistik�. 10 met� atidav� j�rai, buvo ,,Tarybin�s Klaip�dos, �Lietuvos �vejo" redakcij� darbuotojas. I�leido apra�omojo tipo eil�ra��i� apie j�r�: �Baltoji banga" 1974 m., �Kranto randai" 1994 m. 1977m. paskelb� apybrai�� rinkin� �J�ros pilnatis", 1997 m. autobiografin� knyg� �Vandenyno �em�".

1944 m. Ma�osios Lietuvos gyventoj� genocido diena - Ma�osios Lietuvos tragedijos prad�ia. Raudonoji armija prad�jo masines �udynes Karaliau�iaus kra�te.

1947 m. Vilniuje mir� prof. Balys Sruoga, ra�ytojas, poetas, dramaturgas, kritikas, vert�jas, publicistas, �tuthofo koncentracijos lagerio kalinys. Gim� 1896 m. vasario 2 d. Baibok� k. Bir�� r. Studijavo Petrogrado mi�k� institute, v�liau studijavo literat�r� Petrogrado ir Maskvos universitetuose, mokslus t�s� Miuncheno universitete. Dirbo Lietuvos universitete, d�st� Vilniaus universitete, buvo �ymiausias teatro ir dramaturgijos specialistas tarpukario Lietuvoje, autoritetingas literat�ros vertintojas. Debiutavo 1919 m. legendinio siu�eto poema Deiv� i� e�ero, para�� dar pjesi�, i�leido kelis eil�ra��i� rinkinius, dram�. Para�� literat�ros, teatro studij�, daug recenzij�, kritikos straipsni�. B. Sruoga Antrojo pasaulinio karo metais buvo suimtas ir �kalintas Au�vico lageryje. I� tenyk�t�s patirties gim� atsiminim� knyga Diev� mi�kas, kuri yra bene populiariausia jo knyga. B. Sruoga yra i�vert�s H. Hein�s, Nevalio, A. Bloko, V. Briusovo, J. Baltru�ai�io, Ch. Baudlaire'o, P. Verlaine'o k�rybos.

1978 m.Popie�iumi i�rinktas Karolis Voityla, Korkuvos kardinolas, tap�s Jonu Pauliumi II. �v. T�vo pontifikato diena.

Spalio 17 d.

1362 m. spal� M�lyn�j� Vanden� m��yje Algirdas sumu�� totorius ir u��m� Podol� bei Kijev�.

Spalio 18 d.

1870 m. gim� Jonas �ilius-Jonila (135 m.), poetas, ra�ytojas, vert�jas. Nuo 1921 m., atsisak�s kunigyst�s, gyveno Klaip�doje, 1925-1926 - Klaip�dos kra�to gubernatorius. J.�ilius � lietuvi� literat�r� ��jo slapyvarde Jonas Jonila. I�leido poezijos rinkin� �Dain� pyn�s i� gyvenimo dabartn�s gadyn�s" (1907). Mir� 1932 m.

1910 m. gim� Povilas Bekeris (95 m.), dirigentas, pedagogas, kompozitorius. Mir� 1984

1945 m. gim� Bronius Dovydaitis, ra�ytojas ir vert�jas (ispan�, est� kalbos).

1529 m. Vilniuje �ygimantas Augustas pakeltas Lietuvos did�iuoju kunigaik��iu.

1932 m. Kaune gim� Vytautas Landsbergis. Gim� 1932 m. spalio 18 d. architekto Vytauto Landsbergio-�emkalnio ir aki� gydytojos Onos Jablonskyt�s-Landsbergien�s �eimoje. Gimtajame mieste baig� vidurin� ir J. Gruod�io muzikos mokyklas. 1950 m. �stojo � Valstybin� konservatorij� Vilniuje, j� baig� 1955 m. ir ligi �iol gyvena Lietuvos sostin�je. V. Landsbergis - politikas, meno, muzikos ir kult�ros istorikas, i�leid�s 15 knyg�, kuriose daugiausiai gvildena M. K. �iurlionio k�ryb�, o v�lesniais metais - Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Jis taip pat publicistas, visuomen�s veik�jas. Nuo 1988 m. lapkri�io 25 d. iki 1990 m. baland�io 21 d. jis - S�j�d�io Seimo Tarybos pirmininkas. 1990 m. kovo 11 d. Vytautas Landsbergis buvo i�rinktas Lietuvos Respublikos Auk��iausiosios Tarybos pirmininku, tapo valstyb�s vadovu ir vadovavo parlamento sesijai, kurioje t� dien� paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomyb�. V. Landsbergio visuomenin� - politin� veikla atkreip� pasaulio d�mes�.

Spalio 19 d.

1466 m. paskelbta Tor�n�s (Torno) taika. Baig�si Trylikos met� karas tarp Lenkijos ir Vokie�i� ordino. Ordinas pasidar� Lenkijos vasalu. Lenkija atgavo savo Pamar�, Dancig�, Elbing�, Marienburg� ir vis� Varmijos vyskupyst�.

1814 m. mir� Henrikas Ib�as Nemendorfe (Gumbin�s aps.), evangelik� kunigas, lietuvi�kos ra�tijos darbuotojas, vienas artimiausi� L. R�zos bendradarbi� rengiant nauj� tik 1816 m. i�spausdint� Biblijos vertim�. Gim� apie 1760 m.

1870 m. mir� Andrius Matas Ugianskis (Kazan�je (Totorija)), leksikografas. Sudar� lietuvi� kalbos �odyn� ("Surinkimas m�s� kalbos �od�i�"), kurio rankra�tis dingo. Gim� 1816 05 09 ( 04 27 ) Kna�iuose (�iauli� r. ).

1882 m. gim� Vincas Kr�v�-Mickevi�ius, lietuvi� ra�ytojas. Vincas Kr�v� - universali� u�moj�, �vairi� �anr� k�r�jas, derin�s realistin� konkretum� ir romantin� pakyl�tum�, jung�s savo tautos ir Ryt� i�mint�, istorini� veikal� k�r�jas, Biblijos interpretatorius, literat�rinio folklorizmo pradininkas, pla�ios stilistin�s amplitud�s ra�ytojas. Vincas Kr�v� - Mickevi�ius gim� 1882m. spalio 19d. Subartoni� kaime, Alytaus apskrityje. 1898m. �stojo � Vilniaus kunig� seminarij�, bet nejausdamas pa�aukimo, po dvej� met� i�stojo. 1904m. V.Kr�v� �stojo � Kijevo universitet�, studijavo filologij�. 1908m. baig� Lvovo universitet� filologijos daktaro laipsniu. 1920m. V.Kr�v� gr��o � Lietuv�, apsigyveno Kaune. Dirbo �vietimo ministerijos Knyg� leidimo komisijoje sekretoriumi, profesoriavo Lietuvos universitete, humanitarini� Moksl� fakultete. 1941m. buvo Lietuvos Moksl� akademijos prezidentu. 1944m. V.Kr�v� pasitrauk� � Vakarus: kur� laik� gyveno Austrijoje. 1947m. persik�l� � Amerik�, apsigyveno Filadelfijoje. Pensilvanijos universitete d�st� rus� ir lenk� kalbas ir literat�r�. Mir� 1954m. liepos 7d.

1907 m. gim� Juozas Kapo�ius (Antatil�i� k., �emaitkiemio vsl., Ukmerg�s aps.), spaustuvininkas, leid�jas. Mok�si Ukmerg�s gimnazijoje, Auk�tesniojoje technikos mokykloje Kaune. 1927 m. i�vyko � Urugvaj�. 1933 m. gr��o � Lietuv�. 1937 m. Kaune atidar� nuosav� moderni� cinkografij� �Vaizdas", 1939 m. - spaustuv�. 1940 m. ji buvo nacionalizuota. 1944 m. J. Kapo�ius pasitrauk� � Vokietij�. Detmonede jo pastangomis prad�jo eiti �Skaut� aidas" ir �Saulut�". Persik�l�s � JAV, 1953 m. Bostone J. Kapo�ius �sireng� spaustuv� ir i�leido kapitalinius veikalus: 37 tpm� �Lietuvi� enciklopedij�" (1953-1985), B. Kviklio �M�s� Lietuv�" (1964-1968), 4 t. �Enyclopedia Lituanica � (1970-1978), V. Kr�v�s ra�tus ir kt.

1990 m. i��jo pirmasis savaitra��io �Dienovidis" numeris. Jo steig�ja, leid�ja ir redaktor� �urnalist� Aldona �emaityt�-Petrauskien�.

Spalio 20 d.

1506 m. Vilniaus katedroje �ygimantas Senasis paskelbtas Lietuvos did�iuoju kunigaik��iu.

1655 m. K�dainiuose Jonu�o Radvilos vadovaujami Lietuvos didikai ir bajorai sudar� unij� su �vedija.

1791 m. Ketveri� met� seimas pri�m� Abiej� taut� savitarpio garantijos �statym�, kuriuo nustatyta, kad bendrose ministerijose (komisijose) Lenkija ir Lietuva tur�s po lygiai nari�.

1870 m. gim� Jonas �iau�i�nas (135 m.), knygne�ys,visuomen�s veik�jas.

1900 m. gim� Stanislovas Ki�kis (105 m.), kunigas. Kai�iadori� katedros kapitulos garb�s kanauninkas, v�liau prelatas, ilgametis vyskupijos kurijos kancleris, ra�ytojas, tremtinys; gim� spalio 20 d. Petrapilyje (Rusijoje), lietuvi� i�eivi� �eimoje; studijavo Vilniaus kunig� seminarijoje, v�liau Kauno VDU Teologijos - filosofijos fakultete, �gijo teologijos magistro laipsn�; kunigu ��ventintas 1924 metais; II pasaulinio karo metais su dideliu pasiaukojimu gelb�jo ir globojo su�eistuosius, o po karo patyr� 14 met� tremt� Sibire bei dvejus metus savo valia pasiliko sielovados darbui tremtyje. Mir� 1995 metais.

1920 m. gim� Bronius Sli�ys (85 m.), chorvedys, muzikos mokytojas, vargonininkas. Mir� 1961 baland�io 16 d. Vilniuje.

Spalio 21 d.

1902 m. JAV gim� Jonas Balk�nas, prelatas, visuomen�s veik�jas. 1912 m. i�vyko � Lietuv�. 1914-1919 m. mok�si Marijampol�s gimnazijoje, 1919-1922 m. - Sein� kunig� seminarijoje. 1922 m. gr��o � JAV. Niagaros universitete studijavo teologij�. 1926 m. ��ventintas kunigu, vikaravo lietuvi� parapijose Brukline, 1948 m. tapo prelatu, nuo 1949 m. - Bruklino vyskupijos patar�jas. Prelatas karo ir pokario metais r�pinosi pab�g�li� i� Lietuvos likimu, 1944-1949 m. vadovavo BALF-o na�lai�i� komisijai. J. Balk�nas - nenuilstantis visuomen�s veik�jas, �vairi� lietuvi� ir amerikie�i� organizacij� steig�jas ir vadovas, pirmininkavo Amerikos lietuvi� benruomen�s laikinajam organizaciniam komitetui. Bendradarbiavo JAV lietuvi� spaudoje, i�spausdino kelias apybrai�as. Mir� 1989 05 31 Putname.

1938 m. A. Hitleris pasira�� slapt� �sakym� parengti Vokietijos kariuomen� visai �ekoslovakijai ir Klaip�dos kra�tui okupuoti.

1940 m. �kurta Valstybin� filharmonija.

1967 m. 10 21-22 Va�ingtone JAV lietuviai sureng� politin� konferencij�, kurioje dalyvavo Lietuvos diplomatin� tarnyba, Amerikos lietuvi� taryba, Pasaulio lietuvi� bendruomen�, VLIK-as, Lietuvos laisv�s komitetas ir kt. organizacijos, beveiki vis� lietuvi�k� laikra��i� redaktoriai. Konferencija patvirtino daug svarbi� pasaulio lietuviams ir pavergtai Lietuvai dokument�. Tarp j� - �Lietuvos nepriklausomyb�s atstatymo 50-ies met� sukakties manifest�", kuriame akcentuota: �Lietuvi� tauta parei�kia visam pasauliui, visai �monijai (...), kad niekada nesutiks su Lietuvos pavergimu (...)". Kreiptasi � JT, � �monijos s��in�, kad b�t� remiamos Lietuvos �moni� pastangos atkurti nepriklausom� demokratin� valstyb�. Po konferencijos Vakaruose �lietuvi�koji" veikla pagyv�jo, padaug�jo reikalavim�, kad Lietuvos byla b�t� keliama JAV kongrese, JT sesijose. Nutarta aktyviau bendradarbiauti su pavergtos Lietuvos lietuviais, labiau informuoti pasaul� apie Lietuvos okupacij� ir jos padarinius, remti lietuvi�k�, ypa� pogrind�io, spaud�.

1987 metais JAV mir� Jeronimas Cic�nas, ra�ytojas, para��s knyg� �Vilnius tarp audr�", kurioje teisingai nu�vie�iama Vilniaus kra�to pad�tis lenk� okupacijos metais. Gim� 1909 07 24 Gar�vin�s vienkiemyje, Ignalinos raj.

Spalio 22 d.

1800 m. Rusijos caras Pavlas I �sak� gr��inti j�zuitams 1773 m. konfiskuot� turt�, �skaitant Vilniaus universitet� (d�l caro mirties �sakymas ne�gyvendintas).

1870 m. gim� Ivanas Buninas (135 m.), rus� ra�ytojas, apsakym� meistras. �inomiausias jo apsakymas - �Antaniniai obuoliai" (",Antonovskyje jabloki").

1875 m. gim� Kazimieras Paltarokas (130 m.), vyskupas, teologas, sociologas. Gim� Gailioniuose, Pakruojo r., mok�si Mintaujos gimnazijoje, Kauno kunig� seminarijoje ir Peterburgo dvasin�je akademijoje. Ten 1902 m. apgyn� disertacij� ir gavo teologijos magistro laipsn�. Nuo 1911 m. - Kauno kunig� seminarijos d�stytojas, nuo 1914 m. - vicerektorius. 1922-1926 m. - Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos fakulteto pastoralin�s teologijos profesorius ir katedros ved�jas. 1921 m. - Panev��io vyskupas, o nuo 1949 m. tvark� ir Vilniaus vyskupij�. Mir� 1958 01 03 Vilniuje.

1910 m. gim� Juozas Kralikauskas (95 m.), prozininkas. Gim� Kareivonyse (Kai�iadori� r.). Baig� Kauno mokytoj� seminarij�, mokytojavo, 1944 pasitrauk� i� Lietuvos, apsigyveno Kanadoje. 1994 gr��o � Lietuv�. I�leido noveli� rinkinius Septyni kalavijai (1937), romanus Urviniai �mon�s (1954), �viesa lange (1960), Titnago ugnis (1962), Mindaugo nu�udymas (1964), Vai�vilkas (1970), Tautvila (1973), Martynas Ma�vydas Vilniuje (1976), �kait� Vilniaus akmenys (1979), Po ultimatumo (1980), Mindaugas (1995) ir kt.

1966 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos klausimas pirm� kart� oficialiai buvo keliamas JAV senate. Ta�iau paties fakto pamin�jimu viskas ir baig�si

1988 10 22-24 Vilniuje vyko Lietuvos persitvarkymo s�j�d�io steigiamasis suva�iavimas.

Spalio 23 d.

Molekul�s diena

Spalio 23-�j� nuo 6:02 ryto iki 18:02 vakaro chemikai �ven�ia molekul�s arba molio dien�. �i data pasirinkta d�l Avogadro skai�iaus, kuris yra lygus 6,022 � 1023. Avogadro skai�ius - tai dalely�i� skai�ius, sudarantis vien� mol�. Molis - med�iagos kiekis, kuriame yra tiek daleli� (atom�, molekuli�, jon�), kiek atom� yra 12 g. anglies 12C izotopo. Skai�ius pavadintas ital� mokslininko Amadeo Avogadro garbei. I� ties� �� skai�i� pirmasis suskai�iavo Johanas Jozefas Lo�midtas 1865 m., tad Vokietijoje �is skai�ius iki �iol vadinamas Loschmidt skai�iumi.

1501 m. Melnike Aleksandras ir Lietuvos pon� tarybos atstovai patvirtino Lietuvos ir Lenkijos unij� pagal spalio 3 d. Piotrkovo seimo susitarim�.

1920 m. gim� D�anis Rodaris (85 m.), ital� ra�ytojas. Gianni Rodari gim� �iaur�s Italijoje, Omenoje, kep�jo �eimoje. 1931 - 1934 m. D�. Rodaris mok�si seminarijoje Mailande, v�liau institute Vaes�je ir 1937 m. gavo mokytojo diplom�. Kelerius metus dirbo mokytoju Brusimpiane, Kardanoje, Ubolde ir kartu studijavo Mailando universitete. 1944 m. �stojo � Komunist� partij� ir partizan� gretose kovojo prie� vokie�ius. Po karo mokytojauti nebegr��o, o �sitrauk� � �urnalistin� darb�. 1953 m. ved� Mari� Teres� Feretti, susilauk� dukters. D�. Rodaris daug keliavo po Taryb� S�jung�, Bulgarij� ir Kinij�. Bendradarbiaudamas periodikoje D�. Rodaris paskelb� nema�ai eil�ra��i� �urnaluose, o 1951 m. i��jo pirmasis eil�ra��i� rinkinys - Linksm� eil�ra��i� knyga. V�liau buvo i�leisti ir kiti eil�ra��i� rinkiniai: Eiliuot� nonsens� traukinys (1952) ir Eiliuoti nonsensai danguje ir �em�je. Pastarasis rinkinys, kur� sudaro 7 teminiai eil�ra��i� ciklai, labai i�garsino D�. Rodar�. Jo eil�ra��iai buvo �traukiami � mokyklinius skaitinius ir antologijas, nema�ai eil�ra��i� tapo populiariomis dainomis. Eiliuoti nonsensai danguje ir �em�je, kuriuos iliustravo Bruno Munari, laikoma viena gra�iausi� knyg� vaikams. Ra�ytojas j� dedikavo dukrai Paolai ir kitiems pasaulio vaikams. Eil�ra��iuose vaikams, forma primenan�iuose liaudies k�ryb�, D�. Rodaris pirmasis Italijoje vartojo nonsens�.

Did�iausio populiarumo Ryt� �alyse sulauk� �ipolino nuotykiai (1951), kurie i� prad�i� buvo publikuoti periodikoje. D�. Rodaris ra�� ne tik ilgas literat�rines pasakas: D�elsominas melagi� �alyje (1958), �ydriosios Str�l�s kelion� (1959), Tortas danguje (1966), svarbi� viet� jo k�ryboje u�ima ir trumposios pasakos: Pasakos telefonu (1962) - ma�daug 70 trump� pasak�li�, kurias senjoras Biankis kiekvien� vakar� seka savo dukrai telefonu. Nors visos pasakos labai skirtingos, jas galima sugrupuoti � pasakas: apie keistus vaikus, apie keistuolius suaugusiuosius, stebuklines pasakas ir kt. D�. Rodaris apdovanotas Prato (1959), Kastelo (1963) premijomis. Mir� 1980 m.

1920 m. gim� Agn� Luk�yt� Meili�nien�, ra�ytoja.

Spalio 24 d.

Misij� ir misionieri� diena.

Jungtini� taut� organizacijos diena

1945 m. spalio 24 d. buvo �kurta Jungtini� taut� organizacija. Tuomet organizacija tur�jo 51 �al� nar�. �iuo metu organizacijos veikloje dalyvauja bema� visos pasaulio �alys. Organizacija buvo �kurta po II-ojo pasaulinio karo, b�tent tod�l pagrindinis Jungtini� taut� organizacijos tikslas - bendradarbiaujant palaikyti pasaulyje taik� ir teikti humanitarin� pagalb�. �i� dien� pasaulyje rengiamos konferencijos, parodos, kuriose pristatomi Jungtini� taut� organizacijos pasiekimai. 1971 m. Generalin� asambl�ja paskatino �i� dien� min�ti visose �alyse, kurios yra Jungtini� taut� organizacijos nar�s. Jungtini� taut� organizacija su daugyb�s kit� organizacij� pagalba kovoja u� �mogaus teises, aplinkos apsaug�, r�pinasi, kaip suma�inti skurd�, remia karo pab�g�lius. Organizacija rengia kampanijas prie� nelegal� narkotik� platinim� ir vartojim�, terorizm�. Ji sprend�ia daugyb� bendr� visam pasauliui visuomenini� problem�, �ali� tarpusavio nesutarimus. � Jungtini� taut� organizacijos pasi�lymus atsi�velgia daugyb�s �ali� vald�ia. Jungtini� taut� organizacija yra �steigusi daugyb� tarptautini� �ven�i� ir min�tin� dat�, skirt� vis� pasaul� vienu metu �v�sti reik�mingas datas ir rengti bendrus tarptautinius renginius.

Pasaulin� informacini� technologij� pl�tros diena

1972 m. Jungtini� taut� organizacijos Generalin� asambl�ja paskelb� spalio 24-�j� Pasauline informacini� technologij� pl�tros diena. �ios dienos tikslas - informuoti visuomen� apie technologines naujienas, ma�inti vadinam�j� technologin� ra�tingum�, spr�sti informacini� technologij� pl�tros problemas. Lietuvoje 1994 m. buvo �kurta asociacija �Infobalt", kuri tais pa�iais metais sureng� informacini� technologij� parod� tuo pa�iu pavadinimu �Infobalt 1994". Asociacijos nar�s - Lietuvos informacini� technologij� ir telekomunikacij� �mon�s, nuolat dalyvaujan�ios kasmetin�je parodoje. Paroda kasmet rengiama spalio pabaigoje, Pasaulin�s informacini� technologij� pl�tros dien�.

1417 m. Konstanco ba�nytinio susirinkimo �galiotiniai pirmuoju �emai�i� vyskupu konsekravo Motiej� Traki�k�.

1795 m. Sankt Peterburge Rusija, Pr�sija ir Austrija pasira�� susitarim� d�l tre�iojo, galutinio, Lenkijos ir Lietuvos Valstyb�s pasidalijimo.

1860 m. gim� Rapolas Juodelis (145 m.). Petrapilyje baig� Fizikos-matematikos fakultet�. R�m� lietuvi� draud�iam�j� spaud�.

1940 m. gim� Birut� Baltru�aityt�-Masionien� (65 m.), literat�rolog�, literat�ros tyrin�toja, poet�, prozinink�. Gim� 1940 spalio 24 Lomiuose (Taurag�s r.). Baig� Vilniaus universitet�, jame d�st�. I�leido studijas Dabartin� est� proza (1976), Levas Tolstojus ir Lietuva (1978), Literat�rini� ry�i� p�dsakais (1982), eil�ra��i� rinkinius �olyn� prieglaudoj (1980), Upi� prad�ioj (1982), �uliniai (1986), Lietuvnink� ir pr�s� �em�j (1991), apsakym� ir apysak� knygas Po pietvakari� dangum (1981), Lieptai (1985), Sugr��imai (1988), Po �algirio kautyni� (1993). Mir� 1996 rugpj��io 2 Vilniuje.

1940 m. gim� Ineza Janonyt� Buitkuvien� (65 m.), ra�ytoja.

Spalio 25 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos diena

1992 m. spalio 25 d. Lietuvos pilie�iai referendume pri�m� dabartin� Lietuvos Respublikos Konstitucij�. Konstitucija (lot. Constitutio �nustatymas") - tai pagrindinis valstyb�s �statymas, turintis auk��iausi� teisin� gali�, nustatantis �alies politin�s, teisin�s ir ekonomin�s sistemos pagrindus. Vis� pirma, Lietuva yra nepriklausoma demokratin� respublika, besiremianti demokratijos principais.

1825 m. gim� Johanas �trausas (s�nus) (180 m.), austr� kompozitorius ir dirigentas, i�tobulin�s ir i�populiarin�s valsus. Jis buvo pramintas �did�iuoju vals� karaliumi". Jo valsai - begalinis d�iaugsmas ir sukimasis iki svaigulio, aistra ir svajon�, lyrika ir ilgesys. J. �trauso vals� lengva klausytis, jie labai melodingi, ta�iau kartu ir sud�tingi, �vairi� temp� ir kontrastingos dinamikos su kulminacijomis ir atosl�giais, juose daug skirting� dali� ir melodij�.

Johanas �trausas buvo kompozitoriaus (taip pat Johano) s�nus. 1862 m. ved� daininink� Jetty Treffz. 1863 - 1870 m. buvo pokyli� direktorius Vienos dvare. Mir� 1899 m.

1920 m. gim� Rimut� Rimantien� (85 m.), archeolog�.

Spalio 26 d.

1800 m. gim� Leonardas Chodzka (Gruzd�iuose), publicistas, istorijos populiarintojas, �em�lapi� leid�jas. Filaretas. Mir� 1871 02 12 Pranc�zijoje.

1944 m. Okupacin�s soviet� vald�ios nurodymu Lietuvos bibliotekose prad�tos naikinti nepriklausomyb�s met� knygos.

1930 m. gim� Ona Narbutien�, muzikolog�.

Spalio 27 d.

Vytauto Did�iojo mirties diena

1430 spalio 27 d. mir� Didysis Lietuvos kunigaik�tis Vytautas. Tuomet Vytautui buvo jau 80 met�. Manoma, kad Vytautas mir� nuo sutrenkimo, kai nukrito nuo arklio. Kita versija, kad nuo sup�liavusios voties. Vytautas yra garsiausias i� vis� Lietuvos valdov�, neveltui vadinamas Did�iuoju. Svarbiausias jo nuopelnas, kad Jogailai u�vald�ius Lenkij� ir Lietuv�, Vytautas sugeb�jo atsikovoti vald�i� Lietuvoje, ir po jo mirties Lietuva tapo nepriklausoma nuo Lenkijos. Vienas i� garsiausi� m��i� Lietuvos istorijoje - �algirio m��is (1410 liepos 15 d.). Lietuvi� pergalei prie� vokie�i� ordin� �iame m��yje daug �takos tur�jo Vytauto vadovavimas.

1939 m. pasira�ytas Lietuvos ir Soviet� S�jungos susitarimas d�l sienos. Lietuvos kariuomen� ��eng� � Vilniaus kra�t�.

Spalio 28 d.

Simajudas, V�li� pamin�klai

�i� dien� nuo seno lietuviai rengdavo did�iausi� turg� (Simajudo turg�s). Tai rudens derliaus nu�mimo pabaigtuv�s. Kartu �i� dien� vykdavo atlaidai, triuk�mingi tre�iojo derliaus, rudens g�rybi�, amat� jomarkai. Senov�je tai buvo did�iosios derliaus nu�mimo �vent�s dalis - linar�t�s pabaiga, �iltojo met� laikotarpio palydos. Buvo tikima, kad �i� dien� reikia pakurti pirt� ir palikti j� nak�iai, nes tuomet joje maudosi v�l�s. Lietuviai pagonys tik�jo, kad mirusi�j� v�l�s lankosi savo gyventose vietose, o da�niausias j� lankymosi metas - v�lyvas ruduo. Spalio 28-oji - pirma i� toki� v�li� sve�iavimosi �ven�i�. Kitos dvi - Vis� �vent�j� diena (11.01) ir V�lin�s (11.02). Neveltui ka�kada spalio ir lapkri�io m�nesius lietuviai netgi vadino �v�liniu", ir �v�li�" m�nesiais. At�jus krik��ionybei, V�li� min�jimo �vent� sutapatinta su �v. Simono ir �v. Judo varduv�mis, dar kitaip vadinamu Simajudu. Simonas, vadinamas uoliuoju, ir Judas Tadas (nepainioti su Judu Iskarijotu - i�davikas!) buvo J�zaus Kristaus apa�talai. Tai diena, skirta maldoms u� mirusius. Liaudyje �i� �vent� vadindavo Diedai, Dziedai, Dziady (Baltarusijoje), Pamin�klai, Paminkl�liai, V�li� paminkl�liai (kai kur jie �v�sti ne spalio 28, o 29 d.). Tai tarsi savoti�kos rudenin�s �u�gav�n�s", kuri� atgarsiai, matyt, yra i�lik� Vakar� kra�tuose trimis dienomis v�liau (spalio 31 d.) �ven�iamoje siautulingoje, su �vairiausiais burtais ir prana�avimais, pok�tais bei g�sdinimais �vent�je Halloween (Vis� �vent�j� dienos i�vakar�s). Deja, jau bandoma perimti svetimus �moli�ginius" papro�ius, iki galo nei�siai�kinus j� kilm�s ir prasm�s.

1793 m. Kalviuose (Skuodo r.) gim� Simonas Daukantas, istorikas, �viet�jas, tautinio atgimimo pradininkas, pirmasis Lietuvos istorij� para��s lietuviu kalba. Jis gim� Kalvi� k., Skuodo raj., mok�si Kretingos pradin�je ir �emai�i� Kalvarijos 4 klasi� mokyklose, sakoma, jog po to p�s�ias i��j�s � Vilni� toliau mokytis, 1822 metais baig� seniausi� Lietuvoje Vilniaus universitet�. Nuo 1826 S. Daukantas dirbo Rygos generalgubernatoriaus ra�tin�je, nuo 1835 Rusijos Senate, Peterburge, kur buvo laikoma Lietuvos Metrika ir kiti sunkiai prieinami istorijos �altiniai. �temptas darbas archyvuose, nuovargis, skurdas palau�� S. Daukanto sveikat�. � Lietuv� jis gr��o 1850 m. per anksti pasen�s ir palieg�s, o paskutinius ketverius gyvenimo metus praleido Papil�je, globojamas klebono I. Vai�vilos. �ia ir mir� 1864 12 06, nesp�j�s �gyvendinti vis� k�rybini� sumanym�. Mir� 1864 m. gruod�io 6 d. Papil�je.

1895 m. gim� Petras Oleka (110 m.), dainininkas, re�isierius. Mir� 1975 m.

1935 m. gim� Violeta Skirgailait� (70 m.), dailinink� skulptor�. Gim� 1935 10 28 Kur��nuose. 1964 m. baig� skulpt�r� Lietuvos valstybiniame dail�s institute. Parodose dalyvauja nuo 1965 m. Nuo 1966 m. Lietuvos dailinink� s�jungos nar�. Daugiausia kuria dekoratyvi�sias skulpt�ras. 1939 m. Lietuvos kariuomen� ��eng� � Vilni�.

1940 m. gim� Grigorijus Ozerovas (65 m.), �urnalistas, prozininkas, Lietuvos ra�ytoj� s�jungos narys.

Spalio 29 d.

1579 m. popie�ius Grigalius XIII patvirtino Vilniaus universiteto �k�rim�.

1939 m. Vilniuje Gedimino pilies bok�te i�kelta Lietuvos v�liava.

Spalio 30 d.

1728 m. Slomiankoje (Gardino sr.) gim� Martynas Po�obutas, astronomas, Vilniaus universiteto rektorius. Mir� 1810 02 07 Daugpilyje.

1905 m. Rusijos caras Nikolajus II i�leido manifest�, kuriame pasi�ad�jo su�aukti Valstyb�s d�m� ir suteikti �od�io, spaudos, susirinkim� bei s�jung� laisv�.

Spalio 31 d.

Helovinas (Halloween)

� Lietuv� vis da�niau p�steli modern�s europieti�ki ar amerikieti�ki v�jai. Vieniems tai suteikia d�iaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinim�. Viena nesiliaujan�i� diskusij� sritis - �vent�s: reikia mums u�j�ri� tradicij�, ar ne? Spalio 31 dien�, kuri daugelyje �ali� (JAV, Airijoje, Anglijoje) �vardijama kaip vis� �vent�j� dienos i�vakar�s, gatv�mis bastosi baidykl�mis ir siaubo film� herojais persireng� vaikai, reikalaujantys pinig� arba saldaini�, pjaustin�jami moli�gai ir �iaip smagiai leid�iamas laikas. Tiesa, Lietuvoje tokius vaizdus kol kas galima i�vysti nebent prie� Helovino �vent� televizijos rodomuose filmuose arba baruose bei naktiniuose klubuose, kurie jau nebe pirmus metus nepraleid�ia progos pasipelnyti i� �ios vakarieti�kos tradicijos. Helovinas Lietuvoje sutinkamas ypa� prie�i�kai, kadangi manoma, jog �i �vent� kertasi su V�lin�mis - mirusi�j� pagerbimo �vente, kuomet nepriimtinas joks triuk�mingumas, o reikalinga ramyb� ir susikaupimas. Da�nai sakoma, kad tai - amerikieti�ka �vent�. Ta�iau taip manantieji klysta, nes misti�k� linksmybi� �aknys - kelti�koje Airijoje. �odis Helovinas kil�s i� Katalik� ba�ny�ios (sutrumpintas Vis� �vent�j� I�vakar�s (All Hallow Even) pavadinimas). Penktajame �imtmetyje prie� Krist� kelti�koje Airijoje vasara oficialiai baigdavosi spalio 31dien�. Helovinas - daugialypis kult�ros rei�kinys, mat �ia susipina V�lini�, U�gav�ni�, derliaus �ven�i� apeigos. Velnio su ragais, vampyr�, Drakulos �vaizd�iai yra svetimi tradicinei europie�i� kult�rai, jie at�j� i� Azijos tamsybi�. Senoji balt� kult�ra v�les, mirusi�j� ir gyv�j� pasaulio santyk� suprato racionaliai. Jie tik�jo, kad juslin�s bendravimo su k�n� palikusia v�le formos ne�manomos ir pavojingos. �ia prasme linksmyb�s mirusi�j� min�jimo dien� b�t� absurdas. Amerikie�iai neturi savo kult�ros �akn�, ne�ino ir prot�vi� kulto. Jie pavert� V�lines ka�kuo pana�iu � komercin� karnaval�. Helovino paprotys � Amerik� atkeliavo 1840-aisiais. J� atve�� airi� imigrantai, b�gantys i� savo �alies d�l bado. Ai�ku, kad gyvieji nenor�jo b�ti aps�sti dvasi�. Taigi spalio 31-osios nakt� kaimo gyventojai u�gesindavo ugn� savo namuose, kad jie tapt� �alti ir nemalon�s. Tuomet jie apsirengdavo ��toni�kais bjauriais drabu�iais ir triuk�mingai �ygiuodavo po kaim�, stengdavosi atbaidyti dvasias, kurios ie�ko gyv� k�n�. Kuo daugiau pyrago elgetautojai gaudavo, tuo daugiau mald� jie pa�ad�davo su�nek�ti u� davusi�j� �moni� artim�j� sielas. Tuo metu buvo tikima, kad mirusieji kur� laik� po mirties b�davo pragaro prieangyje ir kad malda, kalbama netgi nepa��stamo �mogaus, gali sutrumpinti dvasios keli� � dang�. Paprotys daryti �ibintus i� moli�g� grei�iausiai kil�s i� airi� folkloro. Velnias dav� D�ekui �arij�, kad jis gal�t� pasi�viesti keli� per aklin� tams�. �arijos buvo �d�tos i�skobtos rop�s viduje, kad ilgiau degt�. Airiai naudodavo ropes kaip �D�eko �ibintus".Taigi nors kai kurios pagoni� grup�s ar satanistai Helovin� �vardina kaip savo ��vent�", ji n�ra kilusi i� blogio. Ji kilo i� kelt� Nauj�j� met� �ventimo papro�i� ir i� Viduram�i� europie�i� mald� ritual�.

1382 m. Dubysos sutartimi Jogaila ir Skirgaila perleido Vokie�i� ordinui �emaitij� iki Dubysos u� pagalb� kovoje su K�stu�iu.

1517 m. ant Vitenbergo pilies ba�ny�ios vart� Martynas Liuteris i�kabino 95 tezes. Reformacijos prad�ia.

Pareng� Auks� Petru�evi�ien�
(Kauno Martyno Ma�vydo vidurin�s mokyklos
lietuvi� kalbos mokytoja ekspert�)