Tulūza
| Tulūza pranc. Toulouse | |
|---|---|
 | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Prancūzija |
| Regionas |  Oksitanija (regionas) |
| Departamentas | Aukštutinė Garona |
| Meras | Jean-Luc Moudenc (LR) |
| Gyventojų | 486 828[1] |
| Plotas | 118,3 km² |
| Tankumas | 4 115 žm./km² |
| Altitudė | 115−263 m |
| Pašto kodas | 31555 |
| Tinklalapis | www.toulouse.fr |
 Vikiteka | Tulūza |
| Kirčiavimas | Tulūzà |
Tulūza (pranc. Toulouse, oks. Tolosa) – Aukštutinės Garonos departamento ir Oksitanijos regiono administracinis centras. Miestas įsikūręs pietvakarinėje Prancūzijoje ant Garonos upės krantų, pusiaukelėje tarp Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros.[2]
Tulūzoje, įskaitant priemiesčius, gyvena beveik 1,1 mln. gyventojų – tai antras pagal dydį miestas pietinėje Prancūzijoje ir vienas sparčiausiai augančių miestų Europoje. Mieste veikia aviacijos ir kosminės aviacijos įmonių būstinės ir gamyklos. Gaminami kariniai ir keleiviniai lėktuvai, jų varikliai, sraigtasparniai, kosminės nešančiosios raketos Ariane. Mieste kelios aukštosios mokyklos, daug bažnyčių, muziejų.
Dabar Tulūza yra didžiausio Prancūzijoje Pietų-Pirėnų regiono sostinė ir Aukštutinės Garonos departamento sostinė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tolosa gyvenvietę III a. pr. m. e. įkūrė keltai. Tulūza buvo Langedoko provincijos sostinė (Provincijos buvo panaikintos per Prancūzijos revoliuciją).
Muziejai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tulūzoje vyksta „Cité de l'espace“, skirta kosmoso tyrimams.
Švietimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1938 m. Tulūzoje vyko III pasaulio futbolo čempionatas, o 1998 m. – XVI pasaulio futbolo čempionatas.
- Toulouse FC – futbolo klubas;
- Savivaldybės stadionas, talpinantis 33 150 žiūrovus;
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Populations légales 2018. Institut national de la statistique et des études économiques. Nuoroda tikrinta 2020-12-28.
- ↑ Tulūza (Toulouse). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 195-196 psl.
