Turinys

�IV infekcijos epidemijos istorin� ap�valga
Kas yra �IV ir AIDS
�I viruso plitimo b�dai
�IV neplinta
�I viruso atsparumas
�IV infekcijos ir AIDS epidemijos vystymasis
�IV infekcijos diagnostika ir �moni� konsultavimas
K� daryti, jei �tariate u�sikr�tus �IV
Rekomenduojamos indikacijos �IV i�tyrimui
�IV infekcijos eiga
Indikacin�s ligos
�IV infekcijos gydymas
Rizikingi kontaktai darbe

�IV infekcijos epidemijos istorin� ap�valga

Vyraujanti �mogaus imunodeficito viruso (�IV) atsiradimo teorija ai�kina, kad � �IV pana�us virusas, cirkuliav�s tarp primat�, mutavo ir Afrikoje pateko � �moni� organizm�. Manoma, kad tai atsitiko XIX ar XX am�iuje. Virusas ilg� laik� gal�jo egzistuoti ribotose vietose nei�plisdamas, kol jo plitimui nesusidar� palankios demografin�s ir socialin�s s�lygos: masin� migracija i� kaimo � miest�, susijusi su darbo paie�ka, prad�jusios irti �eimos, atsitiktiniai lytiniai partneriai, komercinio sekso darbuotoj� gaus�jimas, kraujo perpylimai. D�l intensyv�jan�io turizmo ir tarpkontinentini� prekybos ry�i� �I virusas i�plito ir kitose pasaulio �alyse.
Nors pirmieji �gyto imuniteto nepakankamumo sindromo (AIDS, angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome) atvejai buvo identifikuoti tik 1981 metais, pana��s � AIDS atvejai JAV u�fiksuoti dar 1979 metais. D�mesys buvo atkreiptas 1980�1981 metais diagnozavus 6 ne�prasto tipo plau�i� u�degimo atvejus. �io tipo plau�i� u�degimas (sukeltas Pneumocystis carinii) yra sutinkamas retai ir pavojingas tik �mon�ms su nusilpusia imunine sistema. �iais atvejais buvo neai�ku, kod�l jaun�, iki tol sveik� vyr� imunin� sistema buvo pa�eista.
Beveik tuo pa�iu metu prasid�jo ir v��io (Kapo�i sarcoma) atvej� protr�kiai. �iuos susirgimus siejo vienintelis faktorius � u�sikr�sdavo jauni vyrai, turintys lytinius santykius su vyrais. 1981 met� viduryje JAV lig� kontrol�s centras (CDC) i�leido prane�im� apie min�tus plau�i� u�degimo bei v��io atvejus, kad b�t� galima informuoti gydytojus apie galim� naujos ligos atsiradim�. Buvo rengiamos medicinin�s programos, skirtos naujiems ligos atvejams steb�ti ir prad�ti tyrimai, siekiant nustatyti ligos plitimo kelius.
I� prad�i� buvo manoma, kad AIDS sukelia virusas, plintantis lytiniu keliu, ta�iau kur� laik� buvo laikomasi nuostatos, jog �ia liga gali u�sikr�sti tik vyrai, turintys lytini� santyki� su vyrais, tod�l visuomen� nekreip� tinkamo d�mesio � �i� problem�.
Epidemijai plintant, buvo i�siai�kintos ir kitos rizikos grup�s bei plitimo b�dai. �IV u�sikr�t� daug intravenini� narkoman�, tod�l konstatuota, jog virusas plinta per krauj�. 1982 metais JAV lig� kontrol�s centras (CDC) prane�� apie pirm�j� AIDS atvej� po kraujo perpylimo. Per kelet� met� t�kstan�iai hemofilija sergan�i� �moni� u�sikr�t� �I virusu, perpilant u�kr�st� krauj�.
Infekcijos mastai Afrikoje �rod�, kad virusas lytiniu keliu gali efektyviai plisti ir tarp heteroseksuali� �moni�. 1983 metais JAV lig� kontrol�s centras (CDC) prane�� apie dvi moteris, u�sikr�tusias �IV: vienos partneris buvo biseksualus, kitos � vartojantis intraveninius narkotikus.
Mokslininkai intensyviai ie�kojo ligos suk�l�jo. 1984 metais skirtingos tyr�j� grup�s i�skyr� AIDS sukeliant� virus�. 1986 metais �is virusas pavadinamas �IV (�mogaus imunodeficito virusu).
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik visose pasaulio �alyse yra u�registruota bent po vien� �IV infekcijos ar AIDS atvej�.

Kas yra �IV ir AIDS

AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome) yra retroviruso � �mogaus imunodeficito viruso (�IV) sukelta liga, kuriai b�dinga stipri imunosupresija, lemianti indikacines ligas, antrinius navikus ir neurologinius poky�ius.
�IV � retrovirusas, priklausantis lentivirus� �eimai. I�skirtos dvi geneti�kai skirtingos �IV formos/tipai: �IV�1 ir �IV�2. �IV�1 yra labiausiai paplit�s Europoje, JAV ir Centrin�je Afrikoje, �IV�2 � Vakar� Afrikoje. Nustatyta, jog viruso tipas turi �takos klinikinei �IV infekcijos eigai. �IV�1 tipo sukelta liga grei�iau progresuoja iki AIDS.
�I viruso tipai dar turi subtipus. Pavyzd�iui, nustatyta, jog �IV-1 subtipas C lengviau plinta heteroseksuali� santyki� metu, nei subtipas B. Lietuvoje vyrauja �IV�1 subtipas A, ta�iau jau yra nustatytas ir subtipas B. Identifikavus viruso subtipus �alyje, galima tiksliau detalizuoti individualias ir bendras prevencijos priemones.

�IV organizme nustatomas metodais, kuriais aptinkami antik�nai prie� �IV arba sud�tingais virusologiniais tyrimo metodais, nustatan�iais �IV genetin� med�iag� DNR arba RNR. Antik�nai organizme randami po u�sikr�timo pra�jus nuo 3�4 savai�i� iki keli� m�nesi�. �mon�s, kuri� organizme aptinkamas �IV, vadinami u�sikr�tusiais �IV. U�sikr�tus �IV, i� karto nesusergama AIDS. Pirmieji AIDS po�ymiai, priklausomai nuo �vairi� organizmo faktori�, pasirei�kia po penkeri� ar net de�imties met�, kai virusas smarkiai pa�eid�ia imunin� sistem�.

�I viruso plitimo b�dai

Infekcijos �altinis - �mogus u�sikr�t�s �IV. Specifin�s imunoprevencijos priemoni� n�ra - vakcina dar tik kuriama.
Did�iausia �I viruso koncentracija randama kraujyje, mak�ties i�skyrose, spermoje, motinos piene. Seil�se, �lapime, a�arose, prakaite �IV koncentracija yra nedidel�, tod�l nekelia u�sikr�timo pavojaus.
�IV u�sikre�iama, kai tiesiogiai � krauj� pro gleivines ar su�eist� od� patenka �IV u�kr�sti organizmo skys�iai, kuriuose viruso koncentracija did�iausia.

Skiriami trys �I viruso plitimo b�dai:
1) lytinis;
2) per krauj�;
3) i� motinos vaikui.

Per lytinius santykius

�IV gali plisti per vis� r��i� (heteroseksualius, homoseksualius, oralinius) lytinius santykius, jeigu vienas i� partneri� yra u�sikr�t�s. �IV u�sikr�timo tikimyb� per lytinius santykius did�ja:

1) jei vienas i� partneri� serga kita lyti�kai plintan�ia liga (chlamidijoze, lytiniu herpesu, sifiliu, gonor�ja ir kt.);
2) jei santykiaujama menstruacij� metu;
3) jei vieno i� partneri� mechani�kai pa�eista gleivin� (lytini� organ�, i�einamosios angos ar burnos);
4) jei santykiai buvo prievartiniai, mechani�kai �alojantys gleivin� (i�prievartavimo atvejais);
5) pirm� lytini� santyki� metu;
6) jei vienam i� partneri� yra pirmin� �IV ar AIDS stadija (tada jo organizmo biologiniuose skys�iuose ypa� didel� viruso koncentracija).

Apipjaustyti vyrai turi 8 kartus ma�esn� tikimyb� u�sikr�sti �IV, nei neapipjaustyti. �IV perdavimo rizika i� vyro moteriai 20 kart� didesn� analini� santyki� metu, nei santykiaujant vaginaliai. Kas penkti santykiai su asmeniu k� tik u�sikr�tusiu �IV baigiasi �IV perdavimu. UNAIDS duomenimis, apie 80 proc. u�sikr�tusi�j� �IV pasaulyje u�sikr�t� nesaugi� (nenaudojo prezervatyvo) lytini� santyki� metu. Nustatyta, kad heteroseksuali� santyki� metu labiau pa�eid�iamos yra moterys.

Per krauj�

Narkotik� vartojimas intraveniniu b�du. U�sikre�iama leid�iantis narkotines med�iagas bendromis adatomis ir �virk�tais. Galima u�sikr�sti naudojantis ne tik savo �virk�tais ir adatomis, bet ir traukiant � �virk�t� narkotiko i� bendro indo arba plaunant �virk�t� bendrame inde. Lietuvoje �IV infekcija tarp intraveninius narkotikus vartojan�i� asmen� prad�jo plisti 1994 metais. 2003 met� pabaigos LAC duomenimis, daugiau kaip 80 proc. vis� �IV infekcijos atvej� nustatyti tarp intravenini� narkotik� vartotoj�. Pana�iai kaip �IV plinta hepatit� B ir C virusai.
Kraujo perpylimai. Tikimyb� u�kr�sti �mog� �IV perpylus krauj�, siekia iki 95 procent�. Lietuvoje donor� kraujas d�l �IV antik�n� prad�tas tirti 1987 metais.
Po Nepriklausomyb�s atk�rimo Lietuvoje i� viso kraujo donoryst�s �staigose nustatyta 15 �IV infekcijos atvej�. I� min�t� 15 �moni� vienuolikai �IV buvo nustatyta, kai jie pirm� kart� kreip�si � donoryst�s �staig� ir ketino tapti mokamais donorais. Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose pabr��iama, kad neatlygintinos, altruizmu grind�iamos donoryst�s pl�tra - gerokai efektyvesnis b�das suma�inti kraujo perpylim� metu perduodam� infekcij� gr�sm�, negu donor� kraujo tyrimai.
Tatuiruot�s ir kraujo ritualai. Tatuiruot�ms naudojamos adatos ar peiliai, jei jie po naudojimo netinkamai dezinfekuojami, gali tapti infekcijos �altiniu.
Organ� transplantacija. Kaip ir kraujo perpylimas yra pavojinga, nors visi organ� ir audini� donorai tiriami d�l �IV. Saugum� persodinant organus ar audinius apsunkina �IV infekcijai (ir kitoms virusin�ms infekcijoms) b�dingas inkubacinis periodas, vadinamas "lango" periodu. Tai yra pirmosios trys savait�s po u�sikr�timo, kai �prastais tyrimo metodais dar negalima nustatyti antik�n� prie� �IV.

Tikimyb� u�sikr�sti vieno susi�alojimo metu per krauj� plintan�iu virusu

I� motinos vaikui

Tikimyb�, kad motina, u�sikr�tusi �IV, perduos �IV k�dikiui n��tumo, gimdymo metu ar maitindama kr�timi, sudaro 13�30 procent�.
Gimdymo metu naujagimis paprastai u�kre�iamas, kai jo oda ir gleivin�s susilie�ia su motinos krauju ar gimdos kaklelio i�skyromis. �IV gali b�ti perduotas po gimdymo, jei k�dikis maitinamas kr�timi (10�15 proc.). Besilaukian�ioms �IV u�sikr�tusioms moterims, taikant tinkam� gydym� (antiretrovirusiniais vaistais) ir kitas priemones (Cezario pj�vis, nemaitinimas kr�timi), k�diki� u�sikr�timo galimyb� suma�inama iki 2 procent� ir ma�iau.

Perinatalin� �IV perdavim� skatina keletas veiksni�:
1) klinikiniai veiksniai, kai motina suserga AIDS, didelis �IV kopij� skai�ius, intravenini� narkotik� vartojimas n��tumo metu, prie�laikinis gimdymas, maitinimas kr�timi, vitamino A tr�kumas;
2) aku�eriniai veiksniai, kai praeina daugiau nei 4 val. po vaisiaus vanden� nutek�jimo, tada perinatalinio perdavimo rizika padid�ja 2 kartus.

�IV infekcijos pirmine prevencija tarp n���i�j� tenka r�pintis aku�eriams � ginekologams, kurie pri�i�ri moteris ambulatori�kai. Visoms pacient�ms b�tina suteikti pakankamai �ini� apie �IV infekcijos plitimo b�dus, saugi� lytin� elgsen�, prezervatyv� naudojim�, �vairius �eimos planavimo metodus, LPI prevencij� ir j� gydym�.
Visoms n���iosioms reikia rekomenduoti atlikti �IV test�, prie� tai i�ai�kinus jo naud� jai ir vaisiui. N���ioji turi gauti informacijos apie perinatalin� u�sikr�timo b�d�: kaip jo i�vengti arba suma�inti tokio u�sikr�timo rizik�.
Jei n���iajai nustatoma �IV infekcija, toliau svarb�s 4 dalykai:

1) antiretrovirusini� vaist� vartojimas n��tumo metu;
2) planin� Cezario pj�vio operacija 38 n��tumo savait�;
3) rekomenduojama nemaitinti k�dikio kr�timi;
4) prevencinis naujagimio gydymas.

N��tumas u�baigiamas 38 n��tumo savait�, nes, nutek�jus vaisiaus vandenims, did�ja �IV infekcijos perdavimo rizika naujagimiui.
Motinos piene yra laisv� viruso l�steli�, tod�l maitinti k�dikio nerekomenduojama. Jei n�ra kitos i�eities ir moteris k�dik� �indo, reikia stengtis, kad �indymo laikotarpis b�t� kuo trumpesnis. Nustatyta, kad po 4-6 �indymo m�nesi� �IV infekcijos perdavimo rizika labai padid�ja. Naujagimis prevenci�kai gydomas antiretrovirusiniais vaistais pirm�sias 6 savaites.

�IV neplinta

Oro la�iniu b�du. Neu�sikre�iama kosint, �iaudint, bu�iuojantis.
Buitiniu b�du ir socialini� kontakt� metu. Neu�sikre�iama per prakait� ar a�aras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto �rankiais, lie�iant vienam kit�, �aid�iant, gyvenant �alia infekuoto asmens, valgant asmens, u�sikr�tusio �IV, paruo�t� maist�.
Per vabzd�i� �kandimus. Viruso neplatina uodai ir erk�s.

�I viruso atsparumas

�IV priklauso nepatvariems virusams.
Ekstral�stelinis (laisvas) �I virusas, esantis skystoje audini� kult�roje, gali i�silaikyti iki 15 par� kambario temperat�roje (20-22 L.C) ir iki 11 par� 37 L.C temperat�roje. I�d�i�vusio kraujo liekanose kambario temperat�roje virusas i�lieka gyvybingas apie 7 dienas.
Intral�stelinis (esantis l�stel�je) �IV i�silaiko aplinkoje tik vien� par�. Optimaliausias �I viruso biologiniam aktyvumui pH yra 7.0-8.0, o didinant ar ma�inant aplinkos pH, �IV aktyvumas labai suma��ja.
�IV greit ��va virinamas (100 L.C temperat�roje i� karto, 56 L. C temperat�roje per 20 min.), paveiktas spiritu, chloru, r�g�timi ir �armu, balinamosiomis, dezinfekuojamosiomis med�iagomis (0,5 proc. natrio hipochlorito ir 0,5 proc. gliutaraldehido tirpaluose ��va per 1 minut�; 1 proc. chloramino tirpale - per 5 minutes; 50% - 70% etilo alkoholyje - per 10 minu�i�).
�IV atsparus ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams bei �al�iui.

�IV infekcijos ir AIDS epidemijos vystymasis

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) �mogaus imunodeficito virusin� (�IV) infekcij� vertina kaip pirm� ir vienintel� pandemij�. Pasaulio istorijoje u�kre�iam� lig� epidemijos nusine�davo daugyb� gyvybi�, bet jos b�davo lokalizuotos, j� metu pasitaikydavo savaimini� pasveikimo atvej�. �IV infekcija ap�m� visus kontinentus ir �alis. Per vis� laikotarp� nuo 1980 met� ne�registruotas n� vienas savaiminio pasveikimo atvejis.
�IV infekcijos ir AIDS epidemija skiriasi nuo kit� iki �iol �inom� epidemij�, toki� kaip cholera, maras, raupai, dizenterija, �iltin�, difterija. �IV infekcijos ir AIDS epidemija yra pavojingesn� ir jos epidemiologija skiriasi nuo infekcini� lig� epidemiologijos (1, 2 pav.). Nors epidemij� eigai b�dingas pakilimas, auk��iausias ta�kas (pikas) ir nusileidimas, �IV ir AIDS epidemija skiriasi nuo �prastin�s (2 grafikas), nes ji neturi pabaigos (kol nei�rasti vaistai, i�gydantys �IV infekcij�).



1 pav. Infekcini� lig� epidemiologija

Epidemijos pikas bus tada, kai:
Nauji u�sikr�timai (atvejai) = Mirties atvejai + I�gijimo atvejai

2 pav. �IV ir AIDS epidemiologija

Epidemijos pikas bus tada, kai:
Nauji u�sikr�timai (atvejai) = Mir�i� skai�ius

3 paveiksle i� kibiro, kuris atspindi infekcini� lig� epidemiologij�, yra keletas i��jimo variant� - vieni pasveiksta, kiti - vakcinuojami/asi, �gyja imunitet�, mir�ta arba visai neu�sikre�ia. Vonia (4 pav.) atspindi �IV infekcijos ir AIDS epidemiologij�. I� jos yra vienintelis kelias - mirtis.

3 pav. Infekcini� lig� epidemiologija	4 pav. �IV infekcijos ir AIDS epidemiologija

Epidemijos eig� galima kontroliuoti, jei yra tokie veiksniai:

gydymas;
vakcinacija;
imunitetas;
prevencija.

�IV infekcijos ir AIDS epidemijos eiga skiriasi d�l toki� prie�as�i�:
n�ra i�gijimo atvej�;
n�ra vakcinos;
nesusiformuoja imunitetas;
epidemija ilg� laik� b�na pasl�pta, nes ilgas besimptomis laikotarpis.

�IV infekcijos plitimas priklauso nuo asmen� tarpusavio santyki� ir elgesio. Tad vienintel� priemon�, galinti stabdyti �IV infekcijos ir AIDS epidemijos plitim�, yra prevencija.

�vietimas apie �IV infekcij� ir AIDS, vis� pirma, orientuotas � dvi �moni� grupes:
� sveikus �mones, kurie tur�t� �inoti, kaip apsisaugoti nuo �IV infekcijos;
� �IV u�sikr�tusius, kurie tur�t� i�mokti gyventi pilnavert� gyvenim� su savo liga ir apsaugoti aplinkinius nuo infekcijos.

�IV infekcijos diagnostika ir �moni� konsultavimas

�IV tyrimas atliekamas gavus tiriamo asmens s�moning� sutikim� ir suteikus prie�testin� konsultacij�.
Teigiamas atrankinio tyrimo rezultatas rodo, jog �mogus galb�t yra u�sikr�t�s �IV ir gali u�kr�sti kitus. Da�niausiai testas atliekamas nustatant specifinius antik�nus prie� �IV imunofermentin�s analiz�s metodu. Teigiamas pirminis �IV testas dar nerei�kia, kad �mogus u�sikr�t�s �IV. Gavus teigiam� �IV testo rezultat�, testas kartojamas, siekiant nustatyti, ar ne�vyko klaida. Pakartotinai gavus teigiam� rezultat�, atsi�velgiant � pirminius rezultatus bei �vertinus tiriamo �mogaus elgesio rizik�, daromi kiti tyrimai, padedantys patvirtinti diagnoz� Lietuvos AIDS centre. �IV testas su �iuolaikine laboratorine �ranga
atliekamas per 1�4 valandas. Paskutin� �IV infekcijos stadija � AIDS � diagnozuojama tik kruop��iai �vertinus u�sikr�tusio �mogaus klinikin� b�kl� ir atlikus kitus svarbius laboratorinius tyrimus.
Neigiamas tyrimo rezultatas rodo, kad tyrimo metu antik�nai prie� �IV nenustatyti, ta�iau d�l inkubacinio periodo, kai viruso antik�nai dar nesintetinami arba j� n�ra pakankamai, si�loma test� pakartoti po trij� m�nesi�.
Kad ir koks b�t� �IV testo rezultatas, panorus� i�sitirti d�l �IV asmen� b�tina konsultuoti. Jeigu paai�k�s, kad �mogus yra infekuotas, reikia, kad jis gal�t� apsaugoti aplinkinius ir koreguot� savo gyvenimo b�d� tam, kad sustiprint� savo sveikat�. Jeigu asmuo neinfekuotas � stengtis konsultavimo metu daryti �tak� jo elgesiui, kad ir ateityje neu�sikr�st� �IV.

5 paveiksle parodyta, kaip kinta �IV (�IV Ag) ir antik�n� kiekis kraujyje. Viruso daug randama �maus �IV infekcijos pasirei�kimo periodu ir esant simptominei �IV infekcijai � AIDS stadijai (viremija). Pilna serokonversija rodo, kad nuo �io momento laboratoriniais metodais kraujyje galima aptikti �IV antik�nus.

5 pav. �IV �ymen� dinamika

Prie�testinis ir potestinis konsultavimas

Prie� atliekant �IV test�, kiekvienas asmuo turi gauti specialisto konsultacij�. Konsultacija turi pad�ti pacientui:

1. Suvokti riziking� poelgi� pasekmes sau ir kitiems.
2. Su�adinti nor� juos koreguoti:
2.1. saugant savo sveikat�,
2.2. saugant kitus nuo u�sikr�timo.
3. Rasti j�g�:
3.1. koreguoti savo poelgius,
3.2. sutikti naujus ligos po�ymius.

Konsultacija reikalinga, nes �IV infekcija:

1. U�kre�iama;
2. Nei�gydoma, �mogus j� ne�ioja vis� gyvenim�;
3. Ypa� pavojinga jauniems �mon�ms;
4. Susijusi su galimu visuomen�s pasmerkimu ir izoliacija;
5. Apriboja elges�, sukelia nepasitik�jimo savimi jausm�;
6. Informacijos stoka sukelia baim�s ir bej�gi�kumo jausm�;
7. Padeda i�vengti b�sim� problem�;
8. Gali pabloginti psichin� �mogaus b�kl�, o tai pagreitina ir pa�ios ligos vystym�si;
9. Priklauso nuo paties asmens elgesio � u�sikr�s jis ar ne;
10. Negydomas AIDS visada baigiasi mirtimi.

Konsultacija prie� �IV test�

Prie�testinis konsultavimas - tai dialogas tarp konsultacij� teikian�io asmens ir paciento.
Konsultavimo metu (prisista�ius, aptarus pokalbio anonimi�kum� ir konfidencialum�) i�siai�kinamos paciento �inios apie tyrim�, �IV ir AIDS, j� skirtumus, plitimo b�dus, tyrimo atlikimo proced�r� (i� kur imamas kraujas, kada ir kaip prane�amas atsakymas ir t. t.), aptariami galimi tyrimo rezultatai (neigiamas, neai�kus ar teigiamas), teigiamos ir neigiamos i�tyrimo pus�s.
Aptarus �iuos klausimus, pacientas pats priima sprendim� d�l �IV tyrimo b�tinumo.
Specialistas, teikiantis konsultacij�, turi surinkti �inias apie pacient�: kelint� kart� atliekamas �IV testas, �vertinti rizikos u�sikr�sti �IV laipsn� (i�siai�kinti lytinio elgesio ypatumus (oraliniai, analiniai ar vaginaliniai lyt. santykiai), nustatyti galimus lytinius partnerius, prezervatyvo naudojim� ir t.t. Taip pat prie�testinio konsultavimo metu b�tina aptarti situacij�, jei �IV testas b�t� teigiamas. Pokalbio metu b�tina i�siai�kinti, k� pirmosiomis valandomis ar dienomis po testo veiks pacientas, kad b�t� galima i�vengti savi�udyb�s.

Teigiamos tyrimo pasekm�s:

1) bus galimyb� toliau neplatinti infekcijos ir apsaugoti savo �eim�, vaikus, lytinius partnerius, mylimuosius;
2) tyrimo rezultato �inojimas suma�ins stres�;
3) galima kurti konkre�ius ateities planus;
4) anks�iau bus suteikta medicinin� pagalba;
5) gydytojams paai�k�s susirgimo prie�astis;
6) kai kurias ligas galima gydyti.

Nepageidautinos tyrimo pasekm�s:

1) paai�k�s gyvenimo b�das /narkotik� vartojimas, santykiai su vyrais, turin�iais lytinius santykius su vyrais, biseksualumas, nei�tikimyb� ir pan.;
2) gali atsirasti mirties baim�, kalt�s jausmas, �kyrios mintys;
3) galimas sunkus bendravimas;
4) gali tekti keisti gyvenimo b�d�;
5) atsiras sunkum� gaunant stomatologin� bei chirurgin� pagalb�;
6) bus nelengva apie tai prane�ti artimiems �mon�ms.

Konsultacija po �IV testo

Ji i� esm�s skiriasi nuo konsultacijos prie� �IV test� ir priklauso nuo testo rezultat�.

Jei tyrimo rezultatas neigiamas:

1) pacientas neu�sikr�t�s �IV infekcija;
2) pacientas gal�jo u�sikr�sti �IV infekcija, jeigu nuo galimo u�sikr�timo pra�jo ma�iau kaip 3-6 m�n. arba jo organizmas gamina antik�nus ilgiau negu kit�;
3) pasi�loma tyrim� pakartoti po 3 m�nesi�.

Jei tyrimo rezultatas teigiamas:

1) pacientas u�sikr�t�s �IV infekcija, sukelian�ia AIDS;
2) �IV infekcija organizme i�liks vis� gyvenim�;
3) �i� infekcij� pacientas gali perduoti tik tam tikrais savo veiksmais.

Esant teigiamam �IV testui, specialistas pacientui turi prane�ti �blog�� �ini�. Daugumai asmen� tai sukelia �ok�. Jie pamir�ta anks�iau gaut� informacij�, sunkiai suvokia ir t�, kuri pateikiama po tyrimo rezultato, tod�l tenka daug k� pakartoti. Svarbiausia, kad pacientas rast� savyje j�g� susikaupti. Jam reikia suteikti ir vilties, ta�iau meluoti negalima. Prane�us �blog�� �ini�, reikia pasistengti, kad asmuo po �oko prad�t� m�styti, kaip gyventi toliau. Rezultat� geriau neprane�in�ti penktadieniais ar tada, kai negalima suteikti psichologin�s pagalbos. Kita taisykl� � pasisveikinant ir atsisveikinant su pacientu paduoti jam rank� (tuo parodant, kad konsultuojantysis asmuo ar specialistas nebijo ir neatstumia �mogaus u�sikr�tusio �IV).

K� daryti, jei �tariate u�sikr�tus �IV

Virusas, patek�s � �mogaus organizm�, pradeda spar�iai daugintis ir anks�iausiai, naudojant �iuolaikinius �IV tyrimo testus, gali b�ti aptinkamas ne ansk�iau kaip po 3 savai�i�. �tarus, kad galite b�ti u�sikr�t� �IV, si�lome kreiptis � gydymo �staig�.
Anonimi�kai �IV testas atliekamas:
Kauno infekcin�je klinikin�je ligonin�je, Baltijos g. 120, Kaunas, tel. 8 37 361955
�iauli� ligonin�s kraujo centro AIDS laboratorijoje, V. Kudirkos g. 99, �iauliai,
tel. 8 41 524196
Klaip�dos ligonin�s AIDS kabinete, Liepojos g. 41, Klaip�da, tel. 8 46 396608
Alytaus apskrities S.Kudirkos ligonin�je, Ligonin�s g. 12, Alytus, tel. 8 315 75450
Panev��io ligonin�s kraujo centre, Sm�lyn�s g. 25, Panev��ys, tel. 8 45 507219

Visi�kas anonimi�kumas garantuojamas Lietuvos AIDS centre:
1) Vytenio g. 59/37, Vilniuje, tel. 8 800 01111
2) �e�kin�s g. 24 (�e�kin�s poliklinikoje, 257 kab.), Vilniuje, tel. 8 5 2468663

Rekomenduojamos indikacijos �IV i�tyrimui

Indikacijos pagal epidemiologinius po�ymius:
1. Asmenims, tur�jusiems lytini� santyki� su u�sikr�tusiais �IV;
2. Asmenims, vartojantiems narkotines med�iagas;
3. Vyrams, turintiems lytinius santykius su vyrais;
4. Asmenims, turintiems vien� ir daugiau atsitiktini� lytini� partneri� per m�nes�;
5. Sergantiems sifiliu, gonor�ja, chlamidijoze ir lytini� organ� p�sleline;
6. Asmenims, patyrusiems lytin� prievart�;
7. N���ioms moterims.

Indikacijos pagal klinikinius po�ymius:
1. Asmenys, kuriems krinta svoris (daugiau kaip 10 proc.);
2. Pastoviai ar nepastoviai kar��iuojantys ilgiau kaip 1 m�n.;
3. Sergantys u�sit�susiomis ar pasikartojan�iomis pneumonijomis;
4. Viduriuojantys ilgiau kaip 1 m�n.;
5. Sergantys tuberkulioze;
6. Sergantys onkologiniais susirgimais;
7. Sergantys Ep�teino Baro (EBV) viruso infekcija ir vyresni kaip 18 met�;
8. Sergantys virusiniu hepatitu C nuo 12 iki 30 met�;
9. Sergantys burnos, stempl�s ar gerkl�s kandidoze;
10. Sergantys lytini� organ� kandidoze ilgiau kaip 1 m�n. ar esant neefektyviam gydymui;
11. Turintys burnos ir genitalij� opas, nei�nykstan�ias ilgiau kaip 1 m�n.;
12. Ligoniai, kuriems �prastinis gydymas d�l ne�inom� prie�as�i� yra neefektyvus;
13. Asmenys su AIDS diagnoz�s �tarimu, net esant neigiamam atrankinio �IV antik�n� tyrimo rezultatui;
14. Asmenys, kuri� kraujo nus�dimas didesnis kaip 65 mm/h.

Pastaba: asmenims, kurie atitinka i�vardintas indikacijas, �IV testas Lietuvos AIDS centro laboratorijoje atliekamas nemokamai.

�IV infekcijos eiga

�IV infekcijos eiga yra ilga (6 pav.). Jos paskutin� stadija � AIDS. Skiriamos kelios stadijos:
1. �IV inkubacinis periodas. Tai laikotarpis nuo infekcijos patekimo � organizm� iki �maus �IV infekcijos pasirei�kimo. Trunka nuo 3 iki 24 savai�i� arba galimyb�s diagnozuoti �IV laboratori�kai.
2. �mus �IV infekcijos pasirei�kimas (�mus retrovirusinis sindromas) � � grip� pana�i b�sena � pakyla temperat�ra, i�beria od� ir gleivines, padid�ja limfmazgiai, skauda raumenis ir s�narius, pykina ir kt. Trunka nuo keli� dien� iki keli� savai�i�. Praeina be gydymo. I�sivysto ne visiems, o ma�daug 50-90 proc. pacient�.
3. Besimptomis ligos periodas prasideda tada, kai nurimsta �maus retrovirusinio sindromo klinikiniai rei�kiniai, o baigiasi, kai pasirei�kia AIDS simptomai. �io laikotarpio trukm� priklauso nuo daugelio faktori�: imunin�s sistemos, u�sikr�timo b�do, viruso tipo, am�iaus ir kt. Gali trukti nuo keli� iki keliolikos met�. Vienintelis simptomas �io periodo metu gali b�ti sritini� limfmazgi� padid�jimas. Nors �mogus jau�iasi visi�kai sveikas, jo imunin� sistema pama�u silpsta.
4. Simptomin� �IV infekcija (ma��j� klinikini� simptom� periodas, ank��iau vadintas �su AIDS susij�s kompleksas�), kurio metu gali b�ti nustatomos tam tikros ligos: burnos ar mak�ties kandidoz�, lie�uvio plaukuotoji leukoplakija, pasikartojanti herpes zoster infekcija, periferin� neuropatija ir kt.
5. �gytas imunodeficito sindromas (AIDS) asmeniui, u�sikr�tusiam �IV, diagnozuojamas tada, kai nustatoma nors viena AIDS indikacin� liga. Tai paskutin� �IV infekcijos stadija, kurios trukm� priklausomai nuo medicinin�s pagalbos lygio, gali trukti iki 3 met� ir ilgiau.

6 pav. �IV infekcijos klinikin� eiga

Pagrindiniai �IV infekcijos rodikliai yra CD4 l�steli� skai�ius ir �IV kopij� kiekis kraujyje. CD4 l�steli� skai�ius parodo, kaip imunin� sistema reaguoja � viruso dauginim�si. Ligai progresuojant CD4 l�steli� skai�ius ma��ja. Greitesnis viruso dauginimasis (didesnis �IV kopij� skai�ius) siejamas su greitesne ligos progresija.
�IV infekcija klasifikuojama remiantis �1993 met� JAV lig� kontrol�s centro (CDC) �IV infekcijos klasifikacijos paaugli� ir suaugusi� AIDS apibr��imu� ir/arba �1993 met� Europos AIDS apibr��imu�.
Pagal CDC klasifikacij� AIDS diagnoz� ra�oma, jei diagnozuojamas bent vienas i� AIDS indikacini� susirgim� (�r. �indikacin�s ligos�), arba kai CD4 l�steli� skai�ius yra ma�iau 200/mm3. Tuo tarpu pagal Europos AIDS apibr��im�, AIDS diagnoz� nustatoma remiantis tik AIDS indikacin�mis ligomis, n�ra atsi�velgiama � CD4 l�steli� skai�i�.

Indikacin�s ligos

Ligos, pagal kurias diagnozuojama AIDS, vadinamos indikacin�mis ligomis. Jos yra �ios:

1. Bronch�, trach�jos ar plau�i� kandidoz�;
2. Stempl�s kandidoz�;
3. Gimdos kaklelio i�plit�s navikas;
4. I�plitusi ar ekstrapulmonin� kokcidiomikoz�;
5. Ekstrapulmonin� kriptokokoz�;
6. L�tin� �arnyno kriptosporidioz� (trunkanti ilgiau kaip 1 m�n.);
7. Citomegalo viruso sukelta liga (ne kepenyse, blu�nyje ar limfmazgiuose);
8. Citomegalo viruso sukeltas retinitas (d�l jo i�sivyst�s aklumas);
9. Su �IV susijusi encefalopatija;
10. Herpes simplex viruso sukelti l�tiniai i�op�jimai (trunkantys ilgiau kaip m�nes�), bronchitas, plau�i� ar stempl�s pa�eidimai;
11. I�plitusi ar ekstrapulmonin� histoplazmoz�;
12. L�tin� �arnyno izosporioz� (trunkanti ilgiau kaip 1 m�n.);
13. Kapo�i sarkoma;
14. Burkito ar pana�aus tipo limfoma;
15. Imunoblastin� ar pana�aus tipo limfoma;
16. Pirmin� smegen� limfoma;
17. I�plitusi ar ekstrapulmonin� Mycobacterium avium complex ar M.kansasii;
18. Bet kuri Mycobacterium tuberculosis forma (pulmonin� ar ekstrapulmonin�);
19. Kit� tip� ar neidentifikuoto tipo i�plitusi arba ekstrapulmonin� mikobakterioz�;
20. Pneumocystis carinii sukeltas plau�i� u�degimas;
21. Pasikartojantis plau�i� u�degimas;
22. Progresuojanti daugia�idinin� leukoencefalopatija;
23. Pasikartojanti Salmonella septicemija;
24. Smegen� toksoplazmoz�;
25. Su �IV susij�s i�sekimo sindromas.

Lietuvoje da�niausiai pasirei�kia �ios:
1. Atipinis plau�i� u�degimas (Pneumocistin� pneumonija);
2. Stempl�s kandidoz� (pienlig�);
3. �vairios tuberkulioz�s formos;
4. Su �IV susij�s i�sekimo sindromas;
5. �IV sukelta encefalopatija ir kt.;

Laikotarpis tarp AIDS diagnoz�s ir mirties labai �vairuoja.

AIDS ligos eigai �takos turi:
1. Ligonio am�ius. Vaikams, ypa� naujagimiams, eiga b�na greitesn�. Ta�iau jaunesnio am�iaus suaugusieji i�gyvena ilgiau nei vyresnieji.
2. �vairios infekcin�s ligos, n��tumas ir kitos b�senos AIDS eig� pagreitina.
3. Mityba, gydymas, re�imas. Sveikas gyvenimo b�das, subalansuota mityba, laiku prad�tas gydymas ligos eig� sul�tina.
4. U�sikr�timo b�das. Perpylus �IV su krauju eiga yra trumpesn�, u�sikr�tus lytiniu keliu � ilgesn�.
5. �IV tipas. �IV�1 eiga trumpesn�, �IV�2 ilgesn�.
6. Etniniai faktoriai: baltaod�iai i�gyvena ilgiau nei juodaod�iai bei ispan� kilm�s pacientai.

�IV infekcijos gydymas

�IV infekcijos gydymui skiriami viruso dauginim�si slopinantys vaistai, vadinami antiretrovirusiniais vaistais. Standartinis �IV infekcijos gydymas � tai gydymas ma�iausia trij� antiretrovirusini� preparat� deriniais. Pasaulyje registruota 20 antiretrovirusini� vaist�, dauguma vaist� yra registruoti ir Lietuvoje.
Gydymas skiriamas imunitetui susilpn�jus iki tam tikros ribos. Vien� kart� paskyrus gydym�, vaistus reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos. Vartojant �iuos vaistus reikia laikytis grie�to gydymosi re�imo.
Gydymas antiretrovirusiniais vaistais suma�ina �IV koncentracij� kraujyje bei padidina CD4 l�steli� skai�i� kraujyje. Padaug�jus CD4 l�steli�, suma��ja tikimyb� susirgti bet kuria indikacine liga, suma��ja �IV u�sikr�tusi� �moni� mirties rizika.
�iuo metu naudojami keturi� grupi� vaistai, kurie skirtingai veikia �IV l�stel�se.

1.Nukleozidiniai ir nukleotidiniai viruso fermento atvirk�tin�s transkriptaz�s inhibitoriai, kurie neleid�ia virusui u�baigti formuoti virusin�s DNR. Nebaigta formuoti virusin� DNR negali �siterpti � CD4+ l�stel�s DNR. �ios grup�s vaistai: stavudinas (d4T), zidovudinas (AZT) - veikia aktyvuotas CD4+ l�steles, o didanozinas (ddI), zalcitabinas (ddc), lamivudinas (3TC), tenofoviras - ramyb�s b�senos CD4+ l�steles;
2.Nenukleozidiniai viruso fermento atvirk�tin�s transkriptaz�s inhibitoriai (delavirdinas, nevirapinas, efavirenza), prisijungia prie fermento - atvirk�tin�s transkriptaz�s aktyvios vietos, pakinta fermento konformacija ir fermentas inaktyvuojamas;
3. Viruso fermento proteazi� inhibitoriai, kurie slopina viruso fermentus proteazes (virusin�s proteaz�s kaip �irkl�s �sukarpo� pagamintus baltymus virusui suformuoti reikiamais dyd�iais). Sustoja viruso apvalkalo formavimas. Veikiant vis� grupi� vaistams l�stel� nebegamina viruso, arba pagamina nepilnavert�, negalint� u�kr�sti naujos l�stel�s. Imunin� sistema i�lieka sveika. �ios grup�s vaistai � sakvinaviras, indinaviras, ritonaviras, nelfinaviras, amprenaviras, atanazaviras, lopinaviras/ritonaviras.
4. Fuzijos inhibitoriai � tai vaist� grup� slopinanti viruso prijungim� prie CD4 l�stel�s. Kol kas pasaulyje registruotas tik vienas �ios grup�s atstovas � enfuvirtide. �is vaistas prisijungia prie �IV pavir�inio baltymo gp41 ir �IV negali prisijungti prie CD4 l�stel�s � taip apsaugojamos sveikos l�stel�s nuo u�sikr�timo �IV.

Dalis u�sikr�tusi� �IV �moni� nesugeba laikytis vaist� vartojimo re�imo, grie�t� gydymo reikalavim�, netoleruoja �alutinio, toksi�ko vaist� poveikio. Geriamos tablet�s s�veikauja tarpusavyje, be to, reikia atsi�velgti � tai, ar vaistai vartojami po valgio ar nevalgius. Da�nai d�l �i� prie�as�i� atsiranda vaistams atspar�s �I viruso potipiai, kurie trukdo efektyviai gydyti asmenis, gyvenan�ius su �IV.
Daugumai pacient� antiretrovirusinis gydymas nuslopina viruso dauginim�si, ta�iau visi�kai jo nesunaikina. Nustojus gerti vaistus, virusas v�l pradeda daugintis. D�l �ios prie�asties labai brangius ir sunkiai toleruojamus vaistus reikia vartoti vis� gyvenim�.
�alutinis vaist� d�l �IV ir AIDS poveikis
� Galvos skausmas;
� Pykinimas ir v�mimas;
� Nuovargis;
� Viduriavimas;
� B�rimas.
Lietuvoje gydymas taikomas:

• Diagnozavus AIDS;
• Kai CD4 l�steli� yra ma�iau nei 200 mm3;
• Kai CD4 l�steli� sk. yra 200-250 mm3 ir �IV RNR daugiau 50000 kopij� mililitre;
• Moterims, u�sikr�tusioms �IV n��tumo ir gimdymo metu, j� pagimdytiems vaikams;
• Asmenims, tur�jusiems kontakt� su u�sikr�tusiu asmeniu.

Rizikingi kontaktai darbe

�iuo metu plintant �mogaus imunodeficito viruso (�IV) sukeltai epidemijai, kai nema��ja sergamumas virusiniais hepatitais, apsisaugojimo nuo infekcijos problema tampa vis aktualesn�. Vis� pirma ji lie�ia tuos �mones, kuri� kasdieniame darbe yra didel� rizika u�sikr�sti kontaktuojant su potencialiu infekcijos �altiniu: krauju, fiziologiniais skys�iais, k�no ertmi� gleivin�mis, �aizdomis ir t.t. Policijos, Valstyb�s sienos apsaugos tarnybos bei kiti vie��j� saugum� u�tikrinan�i� tarnyb� pareig�nai priklauso rizikos grupei, kuri gali u�sikr�sti hepatito B (HBV), hepatito C (HBC) ar �mogaus imunodeficito virusais (�IV) darbo metu, tod�l turi �inoti kaip elgtis, koki� apsaugos priemoni� imtis esant pavojui u�sikr�sti per krauj� plintan�iomis infekcijomis.
Gr�sm� kyla susi�eidus adata ar kitu a�triu instrumentu, kuris gali b�ti u�kr�stas infekuotu krauju, arba nei�vengus u�kr�sto kraujo kontakto su akimis, nosimi, burna arba pa�eista oda.
Da�niausiai pavojing� kontakt� metu pavyksta i�vengti u�sikr�timo.
Svarb�s faktoriai, kurie gali nulemti bendr� rizikos laipsn� atsitiktinai u�sikr�sti per krauj� plintan�iais patogenais, yra:

• infekuot� asmen� skai�ius tam tikroje subpopuliacijoje (pvz. �IV, HBV, HCV daugiau paplit�s tarp narkotikus vartojan�i� asmen�);
• tikimyb� u�sikr�sti po vienintelio kontakto su infekuoto asmens krauju;
• kontakt� su krauju pob�dis ir skai�ius.

Atsi�velgiant � kontakto specifi�kum� individuali rizika u�sikr�sti priklauso nuo:

• viruso r��ies;
• kontakto pob�d�io;
• kraujo kiekio kontakto metu;
• virus� kiekio infekuoto asmens kraujyje kontakto metu.

�staigose, kuri� darbuotojams kyla rizika u�sikr�sti, turi b�ti patvirtintos galimo u�sikr�timo �IV poekspozicin�s profilaktikos taisykl�s. Jose turi b�ti nustatyta kaip �vertinti u�sikr�timo tikimyb� po pavojingo kontakto, kaip tinkamai � j� reaguoti. Taip pat turi b�ti informuojama apie u�sikr�timo galimybes ir profilaktin� gydym�, u�kertant� keli� infekcijos plitimui, tiriamas ir darbuotojo, ir asmens, su kurio krauju darbuotojas tur�jo kontakt�, kraujas.

Kaip i�vengti rizikingo kontakto
Kiekvienas kraujas ar kiti fiziologiniai skys�iai gali b�ti potencialiai infekuoti, tod�l prevencin�s priemon�s turi b�ti privalomos ir nuolatin�s. Pagrindiniai tokios prevencijos elementai yra:

• apsaugini� priemoni� (pir�tini�, akini�, kauki� ir kt.) naudojimas, kad b�t� galima suma�inti kontakto su krauju ir kitais potencialiai u�kr�stais fiziologiniais skys�iais tikimyb�. Pir�tin�s turi b�ti geros kokyb�s. Niekada su pir�tin�mis, b�tent delnu, neliesti aki�, nosies arba gleivini�. Jei pir�tin�s suter�iamos infekuotu skys�iu - jas b�tina nusimauti ir i�mesti � celofanin� mai��, nusiplauti rankas ir u�simauti naujas pir�tines;
• d�v�ti apsauginius drabu�ius;
• stengtis adat� ir kit� a�tri� instrument� neperduoti i� rank� � rankas, tam naudoti pad�klus ar plok��ias talpas. Naudotas adatas, �virk�tus ir kt. a�trius daiktus tuojau pat d�ti � nepraduriamas talpas;
• vengti bet koki� odos pa�eidim� (su�alojim� ). Su�eista, ligos pa�eista oda visada turi b�ti apsaugota neper�lampan�iomis priemon�mis (tvars�iu).
• veiksm�, kai galimi kontaktai su adatomis ar kitais a�triais instrumentais, metu reikia naudoti pir�tines, ant adat� ned�ti gobtuv�li�, nenuimin�ti adat� dangteli�, j� nelankstyti, nelau�ti. Adatas ir kitus a�trius �rankius, laikyti specialiai pa�ym�tuose, �d�rimams atspariuose konteineriuose. Atliekant asmens ap�i�r� papra�yti, kad jis pats atsargiai parodyt� ki�eni� turin�;
• turint omenyje nevienodas ekonomines ir technines galimybes, b�tina siekti optimali� sprendim� siekiant i�vengti per krauj� plintan�i� infekcij�.

K� daryti po pavojingo kontakto
1. Nedelsiant:

• nuplauti su�alojimo arba adatos d�rio viet� vandeniu su muilu, dezinfekuoti ir sutvarstyti neper�lampamu tvars�iu;
• nos�, burn� arba od� plauti tekan�iu vandeniu;
• jei skys�i� ar kraujo pateko � akis, reikia �velniai, bet gausiai plauti jas vandeniu arba 0,9 % NaCl tirpalu, neu�merkiant aki�.

Taip pat susi�eid�, u�klijuokite pleistru pa�eistas odos vietas, kad neb�t� galimyb�s � �aizdas patekti infekcijoms ar organizmo skys�iams (teikiant pirm�j� pagalb�, atliekant asmens ap�i�r�). I� anksto pasir�pinkite medicinin�mis pir�tin�mis ir dezinfekuojan�iais skys�iais.
2. �vykus kontaktui su �IV infekuoto ar ne�inomo, bet �tariamojo krauju, b�tina nedelsiant kreiptis � savo pasirinkt� gydytoj�, kuris �vertin�s kontakto pob�d�, prad�s skubiai organizuoti prevencines priemones. Toliau darbuotojas nukreipiamas gydytojo specialisto konsultacijai � artimiausi� asmens sveikatos prie�i�ros �staig� arba � Lietuvos AIDS centr� (telefonai: 8 800 01 111, 85 2330111).

Rizikingas kontaktas su �IV

Rizika u�sikr�sti. Rizika u�sikr�sti �IV adatos d�rio ar kito susi�alojimo metu yra 0,3 proc. (1 atv. i� 300). Taigi infekcijos galima i�vengti 99,7 proc. Tikimyb� u�sikr�sti �IV, patekus infekuotam kraujui � akis, nos� arba burn�, prilygsta vidutini�kai 0,1 proc. (1 atv. i� 1000). Tikimyb� u�sikr�sti �IV, patekus infekuotam kraujui ant odos, prilygsta ma�iau nei 0,1 proc. Kraujo la�as, patek�s ant nesu�eistos odos, nesukelia jokio pavojaus. Neu�registruota n� vieno atvejo, kad b�t� u�sikr�sta infekuoto kraujo keliems la�eliams patekus trumpam laikui ant sveikos odos. Rizika u�sikr�sti did�ja, jei oda yra su�alota
arba kraujas kelias valandas lieka nenuplautas. Nors sveikatos prie�i�ros darbuotojai da�nai �siduria, bet u�sikr�timai �IV - labai reti. Infekcij� lemia keletas veiksni�.
Vienas svarbiausi� i� j� yra perduoto viruso kiekis. Jei jis ma�as, �mogaus organizmas gali j� neutralizuoti. Ta�iau didelis viruso kiekis pa�eid�ia imunin� sistem�. Patenkan�io viruso kiek� lemia tai, kaip jis patenka � organizm� (per krauj�, skystyje su krauju, su sperma; �inoma, kad smegen� skystyje viruso daugiau nei kituose paciento organizmo skys�iuose). Be to, svarbu, kuri �IV infekcijos stadija yra potencialiam infekcijos �altiniui - �mogui (�miu infekcijos laikotarpiu ir sergant AIDS �I viruso organizmo skys�iuose yra �ymiai daugiau, nei, pavyzd�iui, pas �IV pacient�, gaunant� specifin� antiretrovirusin� gydym�). U�sikr�timo tikimybei taip pat daro �tak� tai, ar policijos pareig�nas m�v�jo pir�tines, d�rio gylis, � pavoj� patekusio �mogaus imunin�s sistemos b�kl�.
Svarbu pagalbos kreiptis nedelsiant. Jos metu bus suteikta gydytojo konsultacija, �vertinta u�sikr�timo rizika, �altinio (paciento, prievartautojo, �kalintojo) �IV infekcijos b�kl�, esant b�tinybei, suteiktas profilaktinis poekspozicinis gydymas.
U�sikr�timo rizika �vertinama pagal tam tikrus kriterijus (7 pav.). Susi�alojus b�tina kreiptis � sveikatos prie�i�ros specialist�. �IV testas atliekamas kreipimosi � gydymo �staig� dien�, testas kartojamas po 6 savai�i�, 3 ir 6 m�nesi�.

7 pav. U�sikr�timo rizikos �vertinimas

Vakcina. Vakcinos nuo �IV n�ra.

Gydymas. Patyrusiajam traum� (susi�alojim�) asmeniui skiriami antiretrovirusiniai vaistai, ta�iau da�niausiai jie rekomenduojami tik esant galimai, didelei ir labai didelei rizikai su �IV infekuoto asmens krauju ar kitais organizmo skys�iais. Taip elgiamasi tod�l, kad daugumos riziking� kontakt� metu tikimyb� u�sikr�sti yra ma�esn�, nei pavojus sveikatai, kur� sukelia �alutinis vaist� poveikis. Prie� priimant sprendim�, gydymo pliusai ir minusai aptariami su mediku.
Vaistai. Po rizikingo kontakto patariama taikyti 4 savai�i� gydymo kurs� dviej� arba trij� antiretrovirusini� vaist� deriniais. Tai priklauso nuo u�sikr�timo rizikos: jeigu rizika ma�a - skiriama du ARV, o jeigu �vyksta didel�s rizikos kontaktas, pvz., patenka daug infekuoto kraujo, �IV u�sikr�t�s asmuo serga paskutine ligos stadija (AIDS) skiriamas gydymas trij� antiretrovirusini� vaist� deriniu. Kiek ir kokius vaistus skirti sprend�ia gydytojas individualiai.
Poekspozicinis antiretrovirusinis gydymas prad�tinas nedelsiant po rizikingo kontakto. Pirm� vaist� doz� reikia i�gerti per 1-2 val., bet ne v�liau kaip po 36 val. Gydymas trunka 28 dienas.
Vaist� patikimumas ir �alutinis poveikis. Visi vaistai nuo �IV turi �alutin� poveik�. Jautriausiai � vaistus reaguoja vir�kinimo sistema. Besigydant�j� vargina pykinimas, v�mimas, viduriavimas, nuovargis ir galvos skausmas. Gydymo metu u�registruota ir didesni� �alutini� poveiki�: kepen� u�degimas, tul�ies p�sl�s akmenlig�, kaul� �iulp� slopinimas. Antiretrovirusiniai vaistai gali s�veikauti su kitais vaistais, tod�l pradedant gydym�, �mogus privalo informuoti gydytoj�, apie vaistus, kuriuos vartoja.
Gydymas ir n��tumas. D�l n��tumo negalima atsisakyti gydymo, jeigu jis b�tinas, ta�iau apie n��tum� reikia informuoti gydytoj�, nes kai kuriuos vaistus ne�tumo metu negalima vartoti. Besilaukianti moteris turi suvokti gydymo privalumus ir tr�kumus, kad gal�t� priimti gerai apsvarstyt� sprendim�.
Sekimas laikotarpiu po kontakto. I� karto po rizikingo kontakto ir reguliariai po 6, 12 savai�i� ir 6 m�nesi� reikia atlikti �IV test�. Prie� pradedant gydym� antiretrovirusiniais vaistais, reikia nuodugniai i�tirti krauj�, inkst� ir kepen� veikl�. Tokie pat tyrimai atliekami po 2 gydymo savai�i�. Gydymo metu atsiradus bet kokiems negalavimams, pavyzd�iui, kar��iavimui, �vairiems b�rimams, raumen� skausmui, nuovargiui, nerimui arba padid�jus limfmazgiams, b�tina kreiptis �
gydytoj�. Tai gali b�ti �IV infekcija, organizmo reakcija � gydym� arba kokia kita liga. Po rizikingo kontakto bet kuriuos kilusius klausimus b�tina i�siai�kinti su gydytoju.
Atsargumo priemon�s po rizikingo kontakto. Po rizikingo kontakto, ypa� per pirm�sias 6-12 savaites, kada da�niausiai pasirei�kia infekcija, b�tina saugotis, vengiant u�kr�sti kitus. Nerekomenduojama tapti kraujo, spermos ar koki� nors organ� donoru, tur�ti lytini� santyki�. Jei lytiniai santykiai nei�vengiami, privaloma naudoti prezervatyvus. Maitinan�ios moterys privalo nutraukti maitinim�, kad �IV neu�kr�st� k�dikio.